Nepartinis demokratinis judėjimas (pirmininkas teisininkas Kęstutis Čilinskas) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas įvertinti Seimo nario, Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus šios savaitės pradžioje padarytą viešą pareiškimą, pagal kurį Lietuvos gyventojai turi išlaikytinių mentalitetą (A.Kubilius: Lietuvoje tvyro išlaikytinių mentalitetas). Šiuo pasakymu Vyriausybės vadovas reagavo į žinią, jog savivaldybėms trūksta lėšų įstatymo numatytai socialinei paramai, nes auga tokios paramos reikalingų žmonių skaičius. Nepartinio demokratinio judėjimo nuomone, paniekinančiai atsiliepdamas apie socialinės paramos reikalingus žmones ir jų siekį pasinaudoti įstatyme numatyta teise gauti tokią paramą, Seimo narys ir Vyriausybės vadovas pažeidė Konstituciją. Jos 52 straipsnis laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą, o 5 straipsnis įpareigoja valstybės įstaigas, tame tarpe ir Vyriausybę bei Seimą,, tarnauti žmonėms, vadinasi, ir tiems, kuriems reikalinga socialinė parama. Žeminančiai priešpastatydamas socialinės paramos reikalingus žmones prieš kitus, A.Kubilius pažeidžia Konstitucijos Preambulėje įtvirtintą darnios visuomenės principą. Nepartinio demokratinio judėjimo pareiškime nurodoma, kad Ministras pirmininkas nesąžiningai tvirtina apie lietuvius kaip išlaikytinius, nes kitose valstybėse, kur yra sąlygos dirbti, emigravę lietuviai yra vertinami kaip geri darbuotojai, daugelis jų ten kuria verslą. Didėjanti emigracijos banga įrodo, kad lietuviai nori dirbti ir užsidirbti, tik Lietuvoje nėra tam sąlygų ir, lyginant su 2009 metais, beveik dvigubai išaugo socialinės paramos reikalingų žmonių skaičius. Pareiškime nurodoma, kad Vyriausybės vadovas kompromituojančiu ir pasityčiojančiu būdu įvertino ir socialinės paramos reikalingų asmenų prašymus suteikti tą paramą ir savivaldos institucijų pastangas užtikrinti paramos gavimą. Vyriausybės vadovas pateikė tai kaip savotišką parazitizmo atmainą. Pasityčiojimo aspektą sustiprina tai, jog, nepaisydamas sunkmečio, Vyriausybės vadovas praėjusiais metais inicijavo restitucinę sutartį, kuria Vyriausybė padovanojo stambiems verslo magnatams 680 mln. Lt, o taip pat teisę nemokėti restitucijos pagal Lietuvos įstatymus bei teisę ieškotis privačiame arbitraže dar daugiau pinigų iš Lietuvos biudžeto, visam laikui „užstatant“ Lietuvos turtą ir lėšas šių magnatų ir jų įpėdinių naudai.
Pasak Nepartinio demokratinio judėjimo, ne siekdamas užtikrinti konstitucinės pareigos vykdymą, o žemindamas ir įžeidinėdamas socialinės paramos reikalingus žmones, Seimo narys ir Vyriausybės vadovas tuo pačiu atima iš bet kurio žmogaus pasitikėjimą valstybės pasirengimu vykdyti įstatymų įpareigojimus žmonių atžvilgiu. Taip politikas pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnį. Šis straipsnis, be kita ko, numato, kad valstybės politikas viešajame gyvenime turi vadovautis pagarba žmogui ir valstybei, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisydamas jų socialinės padėties.
Pagal Valstybės politikų etikos kodeksą, gavus fizinių ar juridinių asmenų pranešimą, Vyriausybės vadovo ar Seimo nario etikos klausimus sprendžia Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji, be kitų poveikio priemonių, politikui gali skirti politiko viešą atsiprašymą.
Nepartinio demokratinio judėjimo teigimu, būtent tokia nuobauda šiuo atveju yra reikalinga Lietuvos žmonėms, kuriuos, pažeisdamas Konstituciją ir etikos kodeksą, paniekino savo viešu pasisakymu Vyriausybės vadovas.
Šaltinis: demokratija.eu