Politikai raginami realiai stabdyti kontrabandą, o ne imituoti kovą prieš ją

Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Teisingumo ministrą ir Vidaus reikalų ministrą, ragindamas imtis realios kovos prieš kontrabandą ir kitus finansinius nusikaltimus, alinančius Lietuvą ir trukdančius šalyje įgyvendinti konstitucinę demokratinę tvarką. Politikams siūloma inicijuoti įstatymo, skatinančio kontrabandą, pataisas.Asociacijos NDJ kreipimesi nurodoma, kad į antikorupcinę kovą pakilę septyni Kalvarijos kriminalistai kol kas sulaukė tik teismo paramos, o Prokuratūra ir kitos institucijos bando sustabdyti kriminalistų iniciatyvą.  Paskutiniu metu visuomenei pateikti dviejų ministrų – Teisingumo ir Vidaus reikalų – iniciatyvos yra signalas, kad kontrabandininkai ir jų dengimo sistema bus nepaliesta. Abu ministrai lyg rodo rūpestį valstybės nauda ir siūlo areštą arba baudas keisti viešaisiais darbais. „Lietuvoje galioja ydinga praktika, kad viešaisiais darbais baudą galima pakeisti tik nusižengusiam asmeniui sutikus“- teigė ministras R.Palaitis, teikdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą, pagal kurį viešieji darbai, nesumokėjus baudos, bus privalomi. Ministras teigė, kad tai busiąs ginklas prieš kontrabandininkus, iš kurių yra neišieškomos daugelio milijonų litų baudos. Šis Vidaus reikalų ministro pasiūlymas yra neįvykdomas propagandinis projektas. Ministrui tikrai turėtų būti žinoma, kad Lietuvoje privalomas darbas uždraustas šaliai tapus Europos Tarybos nare. Asociacijos NDJ kreipimesi, kurį pasirašė šios asociacijos pirmininkas, teisininkas Kęstutis Čilinskas, nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją priverstiniai darbai už administracinius nusižengimus negali būti skiriami ir jų neskiria nė viena valstybė Europos tarybos narė. Tiek kitų Europos valstybių, tiek Lietuvos įstatymai numato, kad pažeidėjui nemokant baudos, ji keičiama arba viešaisiais darbais, jei pažeidėjas sutinka, o jei ne – administraciniu areštu. Valstybės vengia viešųjų darbų, nes jų organizavimas, administravimas ir dirbančiųjų priežiūra labai brangiai kainuoja biudžetui.
Pasak K.Čilinsko, kontrabandai ir korupcijai  stabdyti reikia ne viešųjų darbų, o paprastų pakeitimų šalies teisėje. Štai dabar Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už kontrabandą   numato ne tik  baudą nuo 500 Lt iki 20 tūkst. Lt, bet ir kontrabandos daiktų bei jų gabenimo priemonių (autofurgonų, laivų ir pan.) konfiskavimą. Tai būtų reali galimybė valstybei gauti turtą, keliasdešimt kartų vertingesnį, nei baudos, kurių valstybė vėliau neišieško. Tokio realaus materialinio nuostolio patyrimas atgrasintų nuo kontrabandos labiau, nei viešieji darbai ar areštas. Tačiau Kodekse kažkodėl  nustatyta, kad už kontrabandą  pažeidėjas gali  būti baudžiamas ir be kontrabandos daiktų ir gabenimo priemonių konfiskavimo. Konfiskavimas gali būti netaikomas net ir kelintą kartą sugautam kontrabandininkui.
Tas, kas pasiūlė galimybę netaikyti konfiskavimo ir kas už ją balsavo turėjo suvokti, kad priima korupcinę nuostatą, kuri kartu yra „skylė“, pro kurią sausi iš vandens išlenda kontrabandininkai, nurodoma kreipimesi.   Jiems nieko nereiškia pusės tūkstančio ar dvidešimties tūkstančių litų bauda, kurios jie nesiruošia mokėti. Kontrabandos vykdytojais parenkami asmenys, kurių vardu turto nėra.  Svarbiausia, kad nebūtų konfiskuoti daug dešimčių kartų vertesni kontrabandos daiktai ir transporto priemonės, kurie priklauso kontrabandos organizatoriams.
Minėtą korupcinį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį suformavę asmenys turėjo žinoti, kad tarp dviejų kontrabandininkų negali būti tokio didelio asmenybių skirtumo (vienas – tiek geras, kitas – tiek blogas), kad vienam užtektų skirti tik baudą, o kitam – dar papildomai dešimtis kartų didesnę nuobaudą – kontrabandos daiktų ir transporto priemonių konfiskavimą. Papuolęs į situaciją, kurioje jam galima skirti ir galima neskirti konfiskavimo,  kontrabandininkas ir jo „šefai-organizatoriai“ supranta, kad šią alternatyvą valdžios žmonės sukūrė tam, kad pažeidėjas užsitarnautų konfiskavimo neskyrimo. O mūsų šalyje įprastas to užsitarnavimo būdas – kyšis.
Kad būtų uždaryta ši korupcinė „skylė“ kontrabandininkams išlįsti ir išvengti atsakomybės, asociacija NDJ siūlo Prezidentei, Vidaus reikalų ministrui ir Teisingumo ministrui imtis įstatymo pataisos iniciatyvos – iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už kontrabandą, išbraukti žodžius, įteisinančius galimybę netaikyti kontrabandininkams kontrabandos daiktų ir jų transportavimo priemonių konfiskavimo.

Šaltinis: demokratija.eu


Įrašas paskelbtas temoje „Renkuosi demokratinį judėjimą“., POZICIJA. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *