Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Kęstučio Čilinsko, valdžios institucijos, vadovaujamos Vyriausybės, rengiasi nevykdyti įstatymo reikalavimo, kuriuo visuomenei suteikta galimybė kontroliuoti kaip darbo užmokesčiui naudojamos valstybės ir savivaldybių lėšos. Dėl to kaltos institucijos gali būti patrauktos atsakomybėn ir iš jų priteista neturtinė žala.
Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio, piliečiams paprašius, nemokamai turi būti teikiama informacija apie viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį. Tai liečia Seimo, Vyriausybės, kitos vykdomosios, teismo, teisėsaugos, savivaldybių institucijas ir įstaigas, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus arba įmones ir įstaigas, teikiančias asmenims viešąsias paslaugas (energetika, vandens tiekimas ir pan.), kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, kai valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Apie Vyriausybės nusiteikimą ignoruoti šio įstatymo reikalavimus, teigia K.Čilinskas, galima spręsti iš Vyriausybės svetainėje išspausdintos “informacijos” apie Vyriausybės pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį. Vyriausybė paskelbė, kad tokios informacijos negali teikti, nes tai neva prieštarautų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui, kuris, esą, šią informaciją saugo kaip privačią. Todėl Vyriausybė pateikė duomenis tik apie pareigūnų kategorijoms oficialiai nustatytus bazinių algų ar kitų išmokų dydžius, o ne apie realiai išmokėtas iš biudžeto sumas.
Tokia “informacija”, K.Čilinsko vertinimu, yra tiesiog atsisakymas vykdyti įstatymo reikalavimus ir tuo pačiu parodo, kad valdžia turi ką slėpti nuo žmonių, siekia užkirsti kelią įgyvendinti minėtą įstatymą ir ES teisės reikalavimus dėl viešojo sektoriaus veiklos skaidrumo.
K.Čilinskas nurodo, kad Vyriausybės ir kitų institucijų bandymas išsisukti nuo pareigos teikti informaciją apie valstybės pareigūnų, tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį yra teisiškai nemotyvuotas. Iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės kontroliuojamų bendrovių ir ES fondų finansuojamų įstaigų darbuotojų atlyginimai nėra privatus reikalas, nes darbo užmokestis šiuo atveju mokamas ne iš privačių lėšų. Jis mokamas iš valstybės, t.y., visų piliečių kontroliuojamų lėšų. Todėl piliečiai, pasak K.Čilinsko, turi teisę įsitikinti, ar tos lėšos teisėtai naudojamos, kiek faktiškai mokasi sau Vyriausybės pareigūnai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, ar jie laikosi teisės aktų, ar nepiktnaudžiauja, mokėdamiesi sau, piliečių sąskaita, nepamatuotai didelius atlyginimus.
Vyriausybės pranešime minimas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nurodo K.Čilinskas, tik fizinių asmenų, o ne pareigūnų ir tarnautojų gaunamą darbo užmokestį priskiria prie saugomų privataus gyvenimo dalykų. Be to, šis įstatymas, vadovaudamasis ES teisės reikalavimais, pasak K.Čilinsko, numato net kelias išimtis, kurios, kiekviena atskirai, sudaro teisinį pagrindą viešinti politikų, pareigūnų, tarnautojų ir kitų viešojo administravimo sektoriaus darbuotojų realiai gaunamą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, tos išimtys nustato, kad asmens duomenys, taigi – ir žinios apie darbo užmokestį, gali būti tvarkomos be asmens sutikimo, jei tai daryti įpareigoja įstatymas. Šiuo atveju – kaip tik toks įstatymas ir yra. Dar viena išimtis – kai darbo užmokestį reikia paskelbti dėl teisėto intereso (šiuo atveju – yra teisėtas visuomenės interesas kontroliuoti kaip naudojamos visuomenės uždirbtos lėšos.
K.Čilinskas nurodo, kad, Vyriausybei ir jos pavyzdžiu sekančioms institucijoms ir valstybės kontroliuojamoms viešosioms įstaigoms bei bendrovėms atsisakius teikti informaciją apie konkrečių darbuotojų darbo užmokestį, piliečių teisę gauti šią informaciją turėtų apginti administracinis teismas. Tokiais atvejais iš atsakovo priteisiama ir neturtinė žala.
Šaltinis: Alfa.lt, UAB „ALFA MEDIA“