K.Čilinskas: „Panaikinus „LeoLT“ sandorį, valstybė galėtų susigrąžinti 8 milijardų litų vertės turtą!..“

OLYMPUS DIGITAL CAMERAŽinomas visuomenės veikėjas, žmogaus teisių gynėjas, advokatas Kęstutis ČILINSKAS 2007 m. spalį (pagal Tėvynės sąjungos sąrašą) Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, aplenkęs Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Tačiau jau 2008 m. pavasarį kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje, ir prašė jo kandidatūrą išbraukti.

K. Čilinskas teigia, kad dirbdamas Seime patyrė, jog suderinti teisę su politinėmis partijų pozicijomis buvo sunku. Jis apkaltino sprendimus priimančius Seimo narius veidmainyste, atstovavimu stambiajam kapitalui, korupcija ir nesąžiningu susidorojimu su konkurentais.

2008 m. sausio 24 d. parlamentaras K.Čilinskas, pasiūlė alternatyvų įstatymą dėl branduolinės jėgainės projekto ir „LeoLT“ investuotojo, kurį Seimas, balsų dauguma, atmetė. Profesionalus teisininkas K.Čilinskas kritikavo premjero G.Kirkilo Vyriausybės pasiūlytą projekto modelį kaip visuomenei nenaudingą. Pagrindinės šio projekto ydos, pasak K.Čilinsko, – išskirtinių teisių suteikimas vienai bendrovei (UAB “NDX Energija” arba, populiariai kalbant, – „VP market“ grupei) dalyvauti projekte be konkurso ir įstatymo punkto nebuvimas, kuris įpareigotų šią bendrovę pastatyti Atominę elektrinę. Taip pat buvo kritikuotas siūlymas vienai bendrovei įgyti dominuojančią padėtį energetikos ūkyje, ne įnešant pinigus, o remiantis skirtumu, kuris susidarė bendrovės kapitalo vertę įvertinus brangiai, o valstybės valdomos AB “Lietuvos Energija” ir RST kapitalą įvertinus pigiau.

Paliekantis Seimą K.Čilinskas teigia, kad susikompromitavusių politikų grįžimas į valdžią būdingas oligarchinėms valstybėms, kuriose monopolinis kapitalas yra suinteresuotas remti nesąžiningą parlamentą ir vykdomąją valdžią. Pasak K.Čilinsko, įstatymų leidėjo ir Vyriausybės pastarųjų metų darbas buvo sudaryti šiltnamio sąlygas kriminaliniam oligarchiniam monopoliniam kapitalui. Pataikaudama oligarchijai Vyriausybė ir Seimas tampa nusikalstamos veikos bendrininkais. Kaip vieną įžūliausių Konstitucijos nepaisymo atvejų K. Čilinskas pateikė Seimo patvirtintą „LeoLT“ projektą, kuriuo dalis valstybinio turto be konkurso ir viešų svarstymų buvo perduotas UAB “NDX Energija” („Maximos“ parduotuvių tinklo savininkei „VP market“ grupei).

– Visai netrukus 2004-2008 m. kadencijos Seimas baigs savo darbą. Su kokiomis mintimis, nuotaikomis, nuojautomis apleidžiate šiuos valdžios rūmus?

– Negalėčiau sakyti, kad atėjau čia su labai optimistine nuotaika. Nesitikėjau naiviai, kad Seimas yra demokratinės valstybės standartus atitinkanti institucija. Tikrai taip negalvojau, bet vis tik maniau, kad galimybės apginti teisines vertybes yra didesnės, negu įsitikinau dabar, po vienerių metų darbo Seime.

Viso mano buvimo šioje valdžios institucijoje prasmė, galbūt, buvo tame, kad kaip tik tuo laikotarpiu Seime buvo priiminėjami gana svarbūs įstatymai, susiję su mūsų valstybės gerbūviu, nacionaliniu saugumu ir energetika. O būtent Atominės elektrinės įstatymas ir jo papildymai bei su tuo susiję visi kiti įstatymai.
Mano giliu įsitikinimu, pastarųjų metų laikotarpis buvo labai svarbus Lietuvos oligarchams, su oligarchais susijusiais politikams ir kai kuriems aukštiems pareigūnams. Per šį laikotarpį oligarchinei viršūnei pavyko perimti į savo rankas pagrindinį Lietuvos turtą – nacionalinę energetiką. Būtent tuo tikslu buvo parengti ir priiminėjami įstatymai Seime bei kiti tam reikalingi teisės aktai Vyriausybėje.

Iš dalies, likimas galbūt nebe reikalo atsiuntė mane į Seimą būtent tuo išskirtiniu mūsų valstybei laikotarpiu. Tikrai nesitikėjau to, ką netrukus teko patirti. Nemaniau, kad teks susidurti su tokiais abejotinais Vyriausybės teikiamais  projektais, kai atėjau dirbti į Seimą 2007 metų pabaigoje. Mačiau, kad niekas iš kolegų parlamentarų nekreipia į juos dėmesio ir rengiasi ramiai priimti. Matyt, lygiai taip 2007 m. liepos mėnesį (tuomet aš dar nebuvau Seimo nariu) buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, kuriame pagrindinė mintis yra ta, kad be konkurso ir nemokant pinigų valstybei ir neuždedant jokių piniginių įsipareigojimų statyti AE, vienos UAB   turtingam savininkų dešimtukui, atiduodama dalis valstybinės energetikos, valdomos AB “Lietuvos energija”. .
Reikėtų akcentuoti, kad būtent pagal šitą, taip vadinamą Atominės elektrinės įstatymą, tam tikra Lietuvos Energijos kapitalo dalis buvo atiduodama privatiems savininkams. Ne visa Lietuvos energetika (tada dar nekuriant jokios bendrovės „LeoLT“), o tiesiog „Lietuvos Energijos“ kapitalo dalis buvo atiduota „VP market“ grupei.
Be abejo, jau tada (nors dar nebuvau Seimo narys) aš, kaip pilietis, kėliau klausimą: kokiu būdu privati bendrovė be jokio konkurso atsidūrė valstybiniame energetikos sektoriuje ir kodėl ji turi gauti kažką veltui, be jokio privatizavimo, nieko už tai nemokėdama valstybei?..

Pamenu, kad 2007 vasarą buvo labai gerai parengta situacija tam Atominės elektrinės įstatymo priėmimui Seime. Kaip tik tada buvo sukeltas triukšmas dėl rentų parlamentarams. Seimas labai triukšmavo, kad reikėtų išsimokėti sau rentas, ir būtent tą pačią dieną, kai buvo priiminėjamas Rentų įstatymas, tyliai, ramiai, su niekuo neaptarus ir niekam net neįtariant, buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, kuriuo pagrindu AB Lietuvos Energijos kapitalo dalis, kaip nacionalinio investuotojo, buvo atiduota privačiai UAB.

Bet jeigu pradžioje buvo atiduota tik to kapitalo dalis, tai 2007 metų pabaigoje, kai aš atėjau dirbti į Seimą, buvo svarstomos Atominės elektrinės įstatymo pataisos. Matyt, oligarchinės viršūnės apetitai pakilo ir jie nusprendė perimti ne tik AB „Lietuvos Energijos“ kapitalo dalį, bet visos Lietuvos nacionalinės energetikos sistemos kapitalo dalį į savo rankas be jokio privatizavimo, kitaip sakant, be pinigų mokėjimo ar kitokių finansinių įsipareigojimų už tai. Būtent tuo tikslu ir buvo pateiktos tos Atominės elektrinės įstatymo pataisos, pagal kurias jau buvo kuriama bendrovė „LeoLT“.
Turiu pastebėti, kad AE įstatymo pataisos buvo pateiktos po neteisėtų derybų, nes pagal 2007 vasarą priimtą įstatymą derybos galėjo vykti tik dėl AB Lietuvos Energijos kapitalo dalies. , O buvo susiderėta dėl visos Lietuvos nacionalinės energetikos sistemos sujungimo į vieną bendrovę „LeoLT“, kurioje apie 40 proc. atiteko privatiems savininkams – UAB NDX Energija dešimtukui. Tokiu neskaidriu būdu buvo įteisintas keleriopai didesnis „biznis“ už tą pačią „kainą“, tai yra, nieko už tai nemokant.

Tuo laiku man jau teko dalyvauti Seimo posėdžiuose, kai buvo pateiktas tas neskaidrus projektas ir aš jau tada aiškiai mačiau, kad tikrai nieko gero iš to nebus. Vyriausybės teikiamas projektas Seimui tvirtinti, mano supratimu, buvo labai korumpuotas. Juk visa Lietuvos nacionalinė energetikos sistema buvo atiduodama be jokio privatizavimo konkurso vienai bendrovei, be jokių juridinių įpareigojimų jai ką nors statyti ir ką nors investuoti!..
Taip buvo tiktai apgaudinėjami žmonės, visa tauta, sakoma, kad tai bus nacionalinis investuotojas, kad tie vyrukai turi milijardus, už kuriuos statys naują Atominę elektrinę. Bet aš, kaip teisininkas, žiūrėjau ne kas ką kalba, o kas yra parašyta tame įstatyme ir tuose įstatuose, tame akcininkų sandėryje, kuris buvo siūlomas tvirtinti Seimui. Ir aiškiai supratau, kad pataisytame Atominės elektrinės įstatyme nėra jokios pareigos ką nors statyti ar daryti, yra tik teisė privačiam savininkui paimti pelną, be jokių įsipareigojimų valstybės atžvilgiu.

Norėdamas pasipriešinti šitai aferai, aš pateikiau Seimui alternatyvų projektą ir pasiūliau, kad ta energetikos dalis, kuri atiduodama veltui UAB NDX Energija savininkams, būtų parduodama, paskelbus viešą konkursą. Pagal ekspertų paskaičiavimus, viešo konkurso būdu pardavus tą energetikos dalį, buvo galima gauti apie 8 milijardus litų. Tuo metu būtent tiek lėšų reikėjo pastatyti naujai Atominei elektrinei ir elektros jungtims su Europos valstybėmis.

Tačiau, pateikęs Seimui šį alternatyvų projektą, gavau pirmąjį „krikštą“ – Seimas nepalaikė, nes „pritrūko balsų“. Tada aš susivokiau, kad čia viskas ne taip paprasta. Tada buvo kalbama Seime, net ir iš Seimo tribūnos aiškinama, kaip gi tie „reikiami balsai“ atsiranda. Kai kas aiškino, kad už Vyriausybės pateiktą „LeoLT“ projektą partijos ir kažkas iš aukštų pareigūnų gavo nemažai milijonų, netgi buvo viešai įvardinta suma 50 mln. litų (kam įdomu, galėtų susirasti įrašą apie tai Seimo posėdžių stenogramoje). Apie šią daugiamilijoninę sumą iš Seimo tribūnos prakalbo vienas parlamentaras, ir niekas jo už tai iki šiol nepatraukė atsakomybėn už šmeižtą – vadinasi, kalbėjo tiesą.
Vėliau man paaiškėjo, kad ne nuo Seimo valios priklauso, kaip čia vyksta oligarchams svarbių įstatymų priėmimas, kaip yra sudaromas tas  „kalendorius“, nustatomos svarstymo datos ir net valandos. Viskas buvo nepaprastai skubinama. Tik įsivaizduokite, didelė dalis Lietuvos nacionalinės energetikos perduodama saujelei privačių asmenų, be jokio privatizavimo, be jokių pinigų, nieko už tai nemokant, ir toks didelis skubėjimas, tiesmuka agitacija, kad tai reikia daryti greitai ir kuo greičiau!..
Mane labai pribloškė tai, kad kuo svarbesnis svarstomas Seime klausimas ir kuo jis įtartinesnis, tuo greičiau jį reikia priimti. Ir jokie protestai, kaip ir tas mano bandymas pateikti alternatyvų projektą, pagal kurį būtų daroma visai priešingai – surengtas skaidrus privatizavimo konkursas, gaunami pinigai – 8 milijardai litų, o ne atiduodama veltui, ir pastatoma nauja AE, deja, – nesusilaukė Seimo pritarimo!..

Kitaip sakant, aš siūliau, kad Seime būtų priimtas įstatymas, kuris iš tikrųjų pasitarnautų naujai Atominei elektrinei, kad būtų galima gauti lėšų AE statybai, bet neatiduoti kažkam veltui tą Lietuvos energetikos dalį. Ir faktiškai, tos mano pesimistinės prognozės greitai pasitvirtino: iš Seimo priimto papildyto Atominės elektrinės įstatymo teksto ir iš lydimųjų dokumentų aiškiai matyti, kad nėra jokios pareigos statyti naują AE ir elektros jungtis, tačiau yra atiduodama visa Lietuvos energetikos valdymas – kuo didesniam pelnui gauti – saujelei savininkų, o valstybei iš to jokios naudos. Todėl netrukus paaiškėjo, kad statyti naują Atominę elektrinę nėra iš ko ir šiam tikslui reikia ieškoti lėšų bei rėmėjų.

Žodžiu, mane tiesiog pribloškė, kad šitaip akiplėšiškai galima elgtis valdžios institucijose. Tiesą sakant, nustebino mane ir LR prezidentas V.Adamkus. Po to, kai Seimas prabalsavo už Vyriausybės pateiktą, o ne už mano pasiūlytą alternatyvų projektą, paprastai tariant, prabalsavo už Lietuvos energetikos dalies atidavimą veltui, o ne už skaidrų konkursinį energetikos dalies pardavimą privačiam investuotojui, aš kreipiausi į LR prezidentą V.Adamkų, kad jis tokio korupcinio, neteisėto, prieštaraujančio Europos Sąjungos direktyvoms (ES direktyvos draudžia privatizuoti be viešo konkurso ir kurti tokį monopolį) įstatymo nepasirašytų. Deja, šie argumentai nepakeitė prezidento pozicijos ir jis pasirašė Seimo patvirtintas AE įstatymo pataisas!..

Visiems gerai žinoma, kad pagal Europos direktyvas, turėjo būti surengtas skaidrus konkursas, kuriame ketino dalyvauti latviai, estai, lenkai. Jie gi norėjo kartu statyti naują Atominę elektrinę. O kas iš viso to gavosi? Lietuvos valstybė atidavė privatiems savininkams pelningiausią elektros sistemų dalį, leidžiančią pardavinėti elektros energiją, o tą dalis, kuri reikalauja investicijų naujos Atominės elektrinės ir elektros jungčių statybai, buvo palikta valstybei. Todėl nieko nuostabaus, kad lenkai ir estai pradėjo trauktis iš šio projekto. Kodėl gi jie turėtų dabar investuoti į AE statybą ir kitas sritis, susijusias su energetika, jeigu iš to negaus jokio pelno, kadangi visas pelnas yra atiduodamas grupelei privačių savininkų?.. Todėl mūsų partneriai pasitraukė ir bendra AE statyba neįvyko.

Pamenu, kai aš kreipiausi į LR prezidentą V.Adamkų su prašymu, kad toks valstybei žalingas įstatymas nebūtų pasirašytas ir vetuotas, tai prezidentas padarė maždaug tokį viešą pareiškimą: „Aš ilgai svarsčiau ir skaudama širdimi pasirašau šitą įstatymą, bet man tie privatūs savininkai pažadėjo, kad jie vis tiktai truputį pagerins sutartį ir prisiims kažkokias pareigas“.

Tačiau, faktiškai, ta sutartis buvo „pagerinta“ tik tiek, kad valstybė prisiėmė pareigą statyti elektros tiltus į Vakarus. Valstybė daro tai už savo pinigus, o privatūs savininkai nei cento šitiems darbams neduoda, nes pagal galiojančią sutartį nieko neturi duoti nei elektros tiltų, nei Atominės elektrinės statybai. Peršasi vienintelė išvada: LR prezidentas V.Adamkus buvo apgautas arba specialiai leidosi apgaunamas.

Kaip vėliau išaiškėjo (žiniasklaida apie tai rašė), kad prezidentas V.Adamkus gerokai anksčiau buvo susitikęs su privačiais savininkais ir man atrodo, kad būtent tada buvo baigiama kurti oligarchinė valstybė.

Susidarė tokia nuomonė, kad Prezidento institucija, negali atsispirti prieš oligarchinę viršūnę, Seimas – negali, o Vyriausybės ir Ūkio ministerijos vadovai veikė, kaip privačių savininkų advokatai, o ne kaip valstybinės institucijos pareigūnai,  jie abu gynė šį oligarchinį sandorį ir sudarė įspūdį Tautai, kad tie vyrukai iš „VP market“ pastatys AE.

Ir po to, kai išaiškėjo, kad jie nieko nepastatys, tai buvo guodžiamasi, o gal jie paskolins pinigų už tai, ką mes jiems atidavėm veltui. Žodžiu, aiškiai buvo matyti, kad šitie valdžios žmonės akivaizdžiai dalyvauja kažkokiame neskaidriame procese ir kad Lietuvoje jau susikūrė oligarchinė viršūnė, kuri kontroliuoja visą mūsų teisėsaugą. Netgi prokuratūra nedrįso kištis į šį reikalą. Ir nors kai kurie Seimo nariai kreipėsi su prašymu į prokuratūrą kuo greičiau pradėti tyrimą dėl šio neskaidraus sandėrio, prieštaraujančio nekokybiškam Atominės elektrinės įstatymui, deja, iki šiol  prokuratūra neišdrįso imtis jokių veiksmų.

Tapo aišku, kad Lietuvoje oligarchinė viršūnė yra susikūrusi iš tam tikrų pareigūnų ir privilegijuotų savininkų, kuriems yra atiduodamas visas pelnas, visos pelningosios valstybės kapitalo dalys, o jau vargšai žmogeliai, visos kitos įmonės turi mokėti didelius elektros mokesčius, kad surinktų pelną tai saujelei privačių žmonių ir, matyt, tiems valdžios pareigūnams (kai kurie iš jų gavo gerai apmokamas pareigas).

Kas yra oligarchai?

Šitie žmonės nėra verslininkai, tai, mano nuomone, verslo žlugdytojai. Jie, nieko neduodami, siekia sau naudos. Privatūs energetikos sektoriaus savininkai, sudėjus VST ir „LeoLT“ sandorius, išsimokėjo milijardinius dividendus, tačiau nedavė jokios produkcijos. Viską už juos dirba ir tvarko valstybė. Čia gi nėra verslas. Verslas yra tada, kai tu kažką sukuri ir iš to darbo arba teikiamų paslaugų uždirbi. Mūsų energetikos atveju, paslaugas teikia valstybė, o privatus kapitalas savinasi pinigus. Aišku, kad toks projektas „LeoLT“ yra naudingas saujelei žmonių, tačiau jis nenaudingas visai Tautai.

Dabar jau aišku, kad „LeoLT“ kitoks ir negalėjo būti sukurtas. Kai aš, kaip Seimo narys, vykdydamas savo pareigą, ėmiau žiūrėti dokumentus, pastebėjau, kad jau pačioje pradžioje, kai Vyriausybėje buvo sukurta darbo grupė, kuri turėjo spręsti, koks gi bus tas vadinamasis „nacionalinis investuotojas“, ar jis tikrai kažką investuos į Atominę elektrinę, o gal atvirkščiai, visa Lietuvos nacionalinė energetika bus kažkam „investuota“, man iškilo nemažai abejonių. Pasirodo, kad tos darbo grupės pirmininkas buvo premjero G.Kirkilo patarėjas Saulius Spėčius, kuris po to nuėjo direktoriauti į „LeoLT“. Kitaip sakant, ponas S.Spėčius tik dėl savęs pasiruošė jam naudingą modelį. Be to, vienas iš tos darbo grupės narių buvo privačios bendrovės, kuriai veltui buvo atiduota nacionalinės energetikos dalis, vadovas Ž.Marcinkevičius.

Kaip kitaip gali būti, koks modelis gali būti sukurtas, jeigu privačiai bendrovei patikima susikurti sau parankų modelį? Iš dalies galima būtų pateisinti privačius savininkus, nes iš jų negalima reikalauti, kad jie darytų kažką kitiems ir nesiektų sau pelno. Pagal mūsų Akcinių bendrovių įstatymą, kiekviena privati bendrovė siekia sau pelno. Tačiau kaip šiuo konkrečiu atveju elgiasi valdžios pareigūnai? Kodėl jie neatstovauja valstybės interesų? Kodėl jie leidžia, kad pelno būtų siekiama ne iš tikro verslo, ne iš paslaugų tiekimo, ne iš produktų gaminimo, o tik būtų pelno siekiama ir gaunamos milijardinės pajamos būtent valstybės kapitalo sąskaita?.. Juk būtent to pasėkoje  mūsų valstybėje neišvengiamai atsiranda sąlygos ekonominei krizei ir infliacijai.

Pasižiūrėkime, kokiu būdu laisvojoje rinkoje kilo ekonominė krizė? Lietuvoje tokie sandoriai, kaip „LeoLT“, yra pagrindinė priežastis, kodėl pas mus dvigubai didesnė infliacija, nei kitose šalyse. Jau dabar pas mus prognozuojama labai didelė ekonominė krizė, didesnė nei kitose šalyse. Tokiai kaip mūsų valstybei atiduoti privatininkams veltui 8 milijardus litų iš valstybės kapitalo, tai reiškia didelės ekonominės krizės pradžią ir dviženklę infliaciją. Paėmus kitas Vakarų šalis, ten truputį griežčiau tokie dalykai kontroliuojami, ES tokių dalykų nebuvo.

Kaip mums aiškino Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V.Poderys, pačioje pradžioje, kai buvo privatizuojami Vakarų skirstomieji tinklai (VST), tas turtas buvo įvertintas gana pigiai, keletu šimtų milijonų  litų, o vėliau popieriuose – buhalterinės apskaitos dokumentuose tas kapitalas buvo atstatytas iki normalios, virš milijardo litų vertės, paimta banko paskola ir iš tos paskolos buvo išsimokėti beveik milijardo litų dividendai. Praėjus tam tikram laikui, tos praskolintos, bankui įkeistos VST akcijos, buvo įneštos į „LeoLT“ ir per šią bendrovę gauta beveik 40 proc. Lietuvos nacionalinės energetikos tikro kapitalo!..

Palyginimui, imkime finansinę aferą JAV. Gerai žinomas amerikiečių bendrovės „Enronas“ atvejis, kai buvo pardavinėjamos labai brangiai įvertintos akcijos, nors iš tikrųjų savininkai jau žinojo, kad tos akcijos bevertės. Fiktyvus akcinis kapitalas buvo pardavinėjamas už realius pinigus, o tie, kas įsigijo tas akcijas, vėliau suprato, kad nieko neturi. Nuo to prasidėjo finansinė krizė JAV. Aišku, kad Amerikos visuomenė sureagavo į tai gana ryžtingai (net pakeitė valdžią Baltuosiuose rūmuose, vietoje respublikono išsirinkdama demokratą Obamą). Amerikoje pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl tokių fiktyvių sandėrių, o iš „Enronas“ savininkų pareikalauta teisinės atsakomybės ir žalos atlyginimo.

Tačiau Lietuvoje, kaip žinome, viskas atvirkščiai: buvo pareikalauta atsakomybės iš tų žmonių, kurie bando išsiaiškinti teisybę. Netgi buvo parengtas Seimo nutarimas, kad visus tuos, kurie bando prieštarauti „LeoLT“ projektui, reikia ištirti specialiosioms tarnyboms ir įvertinti, ar jie nepažeidžia valstybės interesų.

Jeigu JAV „Enrono“ atveju neuždirbtos lėšos už bevertes akcijas būdavo renkamos buvo gautos ne iš valstybės, bet iš privačių žmonių, tai Lietuvoje – milijardinis valstybės turtas atiteko privatiems asmenims. Mūsų šaliai tai iš tikrųjų didžiulis finansinis smūgis. Šiuo metu Lietuva jau nebeturi savo nacionalinės energetikos, negali jos kontroliuoti. Visiškai nesvarbu, kad „LeoLT“ modelyje Lietuvos valstybei formaliai priklauso 61 proc., kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo sukurta tokia bendrovė, kurią valdo privatūs savininkai ir jie pasiskirsto sau pelną.

Iš tų dokumentų, kuriuos aš mačiau ir nagrinėjau, tapo aišku, kad valstybė savo dalies dividendų – pajamų iš AB LEO LT energetinio kapitalo (energetikos ūkio) atsisakė, o privatus savininkas – neatsisakė. Valstybė įnešė savo turtingas akcijas, netgi, atsisakydama dividendų, nors ir turėjo teisę juos paimti, o tuo tarpu privatus akcizininkas, kaip nori, taip ir elgiasi su savo akcijomis. Jis gali jas keisti, gali ir praskolinti, tai yra, įnešti nulį arba minusą, ne pajamas, o išlaidas. Ir mūsų valstybė dabar, jeigu tos akcijos yra praskolintos, gavo ne kažkokią tai sumą pinigų už tą veltui atiduotą energetikos dalį, bet gavo pareigą apmokėti privačios UAB skolas. Jeigu valstybei priklauso 61 proc. akcijų, tai reiškia, kad valstybei tenka dengti 61 proc. tos privačios UAB skolą. Žodžiu aš manau, kad „LeoLT“ atveju, anksčiau ar vėliau, viskas iki galo turėtų būti kruopščiai ištirta ir objektyviai įvertinta.

Kai visa tai pamačiau, tai aiškiai suvokiau, kad visos pagrindinės valstybės institucijos yra oligarchinės viršūnės kišenėje.

Nebuvo girdėti jokių protestų iš Konkurencijos tarybos. Juk „LeoLT“ atveju yra neleistinai sukoncentruotas kapitalas, sukurta neteisėta monopolija, kurią draudžia Lietuvos įstatymai, draudžia Konstitucija, pagaliau, draudžia ES teisės aktai. Kai aš užklausiau Konkurencijos tarybos, kodėl jie tyli, tai man paaiškino, kad jie bandė kažką daryti, tačiau vis negaudavo reikiamų dokumentų. Kažkoks absurdas – žmonės viską mato ir girdi, tik Konkurencijos tarybai, atseit, iki šiol trūksta kažkokio tai dokumento ir todėl ji negali sureaguoti. Taigi, akivaizdu, kad šios tarnybos veikla yra užblokuota.

Kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla, taipogi, yra užblokuota. Šiuo atveju pasistengė „LeoLT“ dukterinė įmonė, kuri kreipėsi į teismą su prašymu blokuoti Kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlymą dėl naujų elektros kainų. Reiškia, nebegalima sumažinti elektros kainų, nors komisija ir nustatė, kad privačių bendrovių gaunami viršpelniai yra neteisėti ir per dideli. Oligarchinė viršūnė “papirko” Komisiją, nustatė didelius priedus prie algų ir Komisija netgi priešingai – 2009 metams padidino elektros kainas.

Bendrai paėmus, jeigu kitose pasaulio šalyse privatizuojama energetika, tai daroma skaidriu konkurso būdu. Dažniausiai būna privatizuojama apie 30 proc. energetikos sektoriaus, o valstybė sau pasilieka apie 70 proc. Privatizuojant tuos 30 proc. energetikos dalies, yra parduodama rinkos kaina ir ne vienai, bet kelioms bendrovėms, kad būtų konkurencija tarp jų. Tai iš dalies kompensuoja tą energetikos dalies praradimą ir iš tokio energetikos privatizavimo yra nauda vartotojams – mažėja elektros kainos. Konkuruodamos tarpusavyje privačios bendrovės, pigina gamybą ir elektros pardavimą. Tada elektros vartotojai išleidžia mažiau lėšų, pinga pramonės gamyba, mažėja infliacija. Ir tokiu būdu atsigauna šalies ekonomika. Tik tokia energetikos privatizacija yra suprantama ir pateisinama.

Tačiau tai, kas įvyko pas mus Lietuvoje, tai nėra energetikos privatizavimas. Tiesiog, oligarchinė viršūnė bei atsakingi pareigūnai nusprendė padovanoti saujelei žmonių veltui nacionalinę energetiką ir todėl buvo sukurta monopolija, kuri visą laiką rinks iš elektros vartotojų mokesčius, netgi nepagrįstai padidintus mokesčius, kadangi „LeoLT“ bendrovės tikslas – siekti pelno.

Todėl neišvengiamai didėja infliacija Lietuvoje, kadangi kažkas pasisavina iš valstybės neuždirbtus pinigus. Kuras, nafta pasaulyje atpigo, o pas mus energija brangsta. Tam pasitarnauja neseniai sukurtas modelis „LeoLT“, kurio vienintelis tikslas – pelno siekimas.

– Žodžiu, mes galime daryti išvadą, kad Lietuvoje tik todėl gali siautėti toks oligarchinis projektas, kaip  „LeoLT“, kadangi specialiosios tarnybos – VSD ir STT – „užblokuotos“, teisėsauga – „užblokuota“, Vyriausybė – „užblokuota“, Prezidentūra  – „užblokuota“?..

– Aš manau, kad viskas priklauso nuo konkrečių pareigūnų, esančių atsakinguose postuose. Įvairiose institucijose man teko sutikti tokių pareigūnų, kurie norėtų kovoti už valstybės interesus, tai yra, atlikti savo pilietinę ir profesinę pareigą. Visada yra tokių žmonių, bet viską nulemia, kokia pagrindinė kryptis dominuoja vienoje ar kitoje institucijoje.

Prezidentas V.Adamkus, kaip sakiau, nors ir „su skaudama širdimi“, tačiau pasirašė Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Taip buvo palaimintas mūsų energetikos atidavimas į privačias rankas tokiu neskaidriu būdu, kad net negalime statyti Atominės elektrinės. Iš tokio sandorio Lietuvos valstybė negavo nei cento. Seimo poziciją šiuo klausimu jau aptarėme. Valstybės kontrolė nieko blogo tame projekte „LeoLT“ neįžvelgia. Tarytum, niekas nemato, kad tokiu būdu valstybės nacionalinis kapitalas atiteko saujelei privatininkų. Teisėsaugos institucijos irgi tyli, geriausiu atveju, parašo laiškelį, kad nieko blogo tame nemato, net neatlikdamos jokio ikiteisminio tyrimo.

Ir kaip kitaip man tada galvoti? Akivaizdu, kad Lietuvos valstybės institucijos yra gana stipriai įtakojamos tos oligarchinės viršūnės.

Kita vertus, nemanau, kad mes galėtume išskirti kokią nors vieną politinę partiją, kuri labai kovingai savo programose būtų nusiteikusi tos oligarchinės sistemos atžvilgiu. Visokių populiarių pasiūlymų yra prirašyta, bet aš ieškojau – kas gi iš esmės norėtų pakeisti šitą ydingą sistemą? Kuri politinė partija norėtų panaikinti tą sandorį „LeoLT“? Kuri partija norėtų sugrąžinti užvaldytą turtą Lietuvos valstybei ir normaliai, skaidriu konkurso būdu parduoti trečdalį energetikos ir gautų lėšų, taip būtinų šiais krizės metais, pastatyti naujai Atominei elektrinei arba sukurti alternatyvią energetikos sistemą?..

Juk panaikinus „LeoLT“ sandorį, valstybė galėtų susigrąžinti 8 milijardų litų vertės turtą!.. O dabar šio turto valstybė neturi ir ekonominės krizės situacijoje nėra kaip išspręsti opią energetikos problemą.

Vienas politikas mane labai nustebino, kai pasakė, kad bus ne prancūziškas reaktorius atominėje elektrinėje. Aš jo paklausiau, kur jis žada patalpinti tą „ne prancūzišką“, bet kitonišką reaktorių? Jis atsakė, kad į naują atominę elektrinę. Kalusiu: o kas stato tą atominę elektrinę? Kokiu dokumentu remiantis? Juk „LeoLT“ tai nėra statybos projektas ir ta bendrovė neturi statyti jokios elektrinės. Tada tas kolega paklausė manęs, ar valstybė turi pinigų naujai AE? Atsakiau jam, kad Lietuvos valstybė turi 3 milijardų litų skolą. Ir iš ko ji statys naują AE, jeigu pelningiausia energetikos dalis atiduota veltui saujelei privačių asmenų? Tada kolega tarstelėjo, gal skolinsis? O pagalvojęs, pridūrė, kad šiuo ekonomiškai sunkiu laikotarpiu kažin ar kas nors skolins milijardus naujos AE statybai.

Man susidaro įspūdis, kad net ir šiandien ne visi aiškiai susivokia, kokio masto afera buvo padaryta ir įteisinta Lietuvoje 2008 metais.

Jeigu nusavinta energetika normaliai būtų sugrąžinta valstybei ir ta oligarchinės grupuotės užvaldyta energetikos dalis būtų parduota už 8 milijardus litų, tai tik įsivaizduokite, kaip galėtų atsigauti mūsų ekonomika. Aš manau, kad dabar pagrindinis mūsų tautos ir valstybės tikslas yra tai pasiekti – panaikinti šitą neteisėtą sandorį „LeoLT“ ir susigrąžinti prarastą kapitalą!.. Tik tada būtų galima daug ką išspręsti, ekonomiškai sutvirtėti ir atsistoti ant kojų.

O dabar mes turime paradoksalią situaciją: Lietuvoje tebeveikia Ignalinos AE, turime per daug elektros energijos, kurią tiesiog akumuliuojame akumuliacinėje elektrinėje, nes jos visos nespėjame parduoti. Ir nepaisant to, mūsų pagaminta elektra Lietuvos vartotojams yra brangesnė, negu tose šalyse, kurios neturi elektrinių ir perka elektrą. Kaip gali kitose šalyse elektra būti pigesnė, nei Lietuvoje, mūsų pačių pagaminta? Toks absurdas atsirado būtent tada, kai Lietuvoje buvo privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai, kai mūsų energetika pateko į privačias rankas ir per oligarchinę viršūnę buvo sudarytos sąlygos milžiniškiems, neteisėtiems pelnams gauti. Taigi tie pelnai neatsiranda iš niekur, jie atsiranda iš nepagrįstai didelio mokesčio už elektrą Lietuvoje.

– Jūsų nuomone, ar šiuo metu formuojama valdančioji koalicija Seime ir A.Kubiliaus Vyriausybė yra pasirengusi panaikinti ydingą „LeoLT“ sandėrį, kuris atsiėjo mūsų valstybei 8 milijardus litų?

– Aš manau, kad tokių politinių jėgų Seime nėra. Iš būsimo premjero A.Kubiliaus lūpų teko girdėti, kad, galbūt, reikėtų tobulinti „LeoLT“ vadybą. Jis kalba, kad reikia ne sugrąžinti valstybei turtą, bet tą „suprivatizuoto“ turto valdymą tobulinti.  Mano žiniomis, kas liečia privatų interesą, šis „LeoLT“ modelis yra gana “tobulas”, paskutiniai centai yra spaudžiami iš Lietuvos gyventojų bei iš įmonių. Kažin ar „tobuliau“ begalima dar daugiau kažką išspausti iš žmonių. Norint išspręsti energetikos problemą, reikia sugrąžinti valstybei tai, kas neteisėtai iš jos yra atimta, o ne tobulinti privatininkų sukonstruotą „LeoLT“ modelį, neteisėtai siekiant sau naudos ir viršpelnių.

– Bet argi žiniasklaidoje liaupsinamas „krizių valdymo“ premjeras ponas Andrius Kubilius, turintis išlavintą fiziko mentalitetą, nesuvokia logiškos teisininko Kęstučio Čilinsko minčių eigos bei argumentuotos kritikos „LeoLT“ aferos atžvilgiu? Kas tai yra? O gal šiuo atveju pasireiškia totalus valdžios vyrų proto užtemimas?

– Tai galėtų paaiškinti vienintelė priežastis – jėga, kuri valdo šiuos procesus, ta oligarchinė viršūnė, kuri yra apėmusi ir politinių partijų viršūnes, paveikė ir konservatorius. Žinoma, kiekvienoje partijoje yra sąžiningų žmonių, norinčių kažką pakeisti. Juk ir konservatorių partijoje buvo eilinių žmonių, kurie palaikė mano alternatyvų AE įstatymo pakeitimo projektą. Tačiau viską lemia ne partijų eiliniai, o viršūnės. Ir tos jėgos, kurios dabar viršuje, pasisako už tai, kad būtų išsaugotas toks „LeoLT“ modelis, koks jis dabar yra, nieko iš esmės nekeičiant. O gelbėtis iš finansinės, ekonominės krizės bandoma visų žmonių sąskaita, siekiama sumažinti visuomenės reikmenis, išlaidas, algas, norima atimti socialinę paramą iš paprastų žmonių, bet tik ne viršpelnius iš oligarchų, ne iš tų milijardierių, kuriems neteisėtai buvo padovanotas energetinis kapitalas.

– Ir todėl naujoji valdžia, neketindama mesti rimtą iššūkį oligarchinei viršūnei, tegali pažadėti tautiečiams, kad oligarchiniam projektui „LeoLT“ – „Liūtui“ tik papudruos nosį?

– Šią situaciją labai taikliai apibudino žurnalistai. Kaip dabar skelbiama, bus imtasi kažkokių kosmetinių priemonių „LeoLT“ atžvilgiu, biudžeto sąskaita bus sukurta bus paskirtas dar vienas direktorius ministerija ir panašiai. Bet tai nekeičia šio ydingo sandorio esmės. Yra sudarytas toks modelis, kad tik panaikinus sutartį, galima būtų iš esmės pakeisti situaciją. Priešingu atveju, mums visiems ir toliau teks suktis toje „pekloje“, tame modelyje, kuris buvo sukurtas ir akivaizdžiai pasitarnauja oligarchinių grupuočių, o ne valstybės ir visų gyventojų naudai. Normalus verslas čia nieko nelaimi, bet kenčia nuo tokio modelio.

Įsivaizduokite, kokia būtų situacija, jeigu „LeoLT“ būtų įsteigtas skaidrios konkurencijos pagrindu. Tada ir kitos įmonės atsigautų, sumažėtų energijos mokesčiai, išlaidos gamybai, suklestėtų verslas. Daugelis įmonių galėtų tiesiogiai prisijungti prie perdavimo tinklų. O dabar, remiantis korupcine Seime priimto įstatymo pataisa, būtinai reikia jungtis per tarpininkus, per skirstomuosius tinklus, kad kuo daugiau kažkas iš to uždirbtų. O pagal ES direktyvas, gamybos įmonės turi teisę tiesiogiai jungtis prie aukštos įtampos tinklų, joms nebūtina jungtis per skirstomuosius tinklus, ir panašiai.

Žodžiu, Lietuvoje sukurta tokia korupcinė sistema, kuri leidžia saujelei apsukrių vertelgų melžti visus gyventojus ir visą verslą. Nėra ko stebėtis, kad po to iš kažkur atsiranda labai daug pinigų rinkimams. Be abejo, tuo turėtų susidomėti specialiosios tarnybos, deja…

– Ar jums teko kreiptis dėl šio neteisėto, korumpuoto sandorio į VSD arba STT?

– Taip, aš kreipiausi į STT ir jie kažką mano tame kreipimesi mato, bet dar per mažai, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų. Tai aš ketinu kreiptis papildomai ir pateiksiu jiems dar daugiau argumentų, kad atsirastų pagaliau noras visa tai ištirti. Nors šiaip, aš galvoju, kad tokiais atvejais net nereikėtų kažkam kreiptis į STT. Juk šios tarnybos paskirtis yra stebėti ir nustatyti, ar „LeoLT“ nėra korupcinis sandėris. O kaip gi šis sandėris gali būti ne korupcinis, jeigu privatūs asmenys yra įtraukiami į valstybinę komisiją ir savo naudai gali priimti sprendimus?..

Kreipiausi į STT ir prokuratūrą, reakcijos jokios, bet aš manau, kad ateityje šioms tarnyboms reikės pagalvoti ir apie savo atsakomybę, jeigu jos šiandien reikliai nedirbs. Anksčiau ar vėliau, bet ateis toks laikas, kai tauta pareikalaus atsakomybės. Juk gali kažkada ateiti tokia valdžia, kuri tikrai atstovaus tautos, o ne oligarchijos interesus.

– Ar nemanote, kad reikėtų kuo skubiau įteisinti personalinę atsakomybę tų valdžios žmonių, kurie prikišo rankas prie šio oligarchinio, korupcinio sandėrio? Atsakyti už šią aferą, matyt, turėtų buvęs premjeras A.M.Brazauskas (jo dėka buvo nuostolingai privatizuoti VST), premjeras G.Kirkilas, ūkio ministras V.Navickas, buvęs Seimo pirmininkas V.Muntianas, netgi, šalies prezidentas V.Adamkus, „skaudama širdimi“, leidęs oligarchams švęsti korupcinio „LeoLT“ sandėrio pergalę? Ar nemanote, kad tiesiog privalo būti įvardintos ir baudžiamos personalijos, įteisinusios tokius sandėrius, kaip „LeoLT“, toleravusios visos tautos ir valstybės apvogimą?

– Kalbant apie tą personalinę atsakomybę, tai iš tikrųjų labai teisingas klausimas. Žinoma, labai svarbu, kad šis klausimas, visų pirma, būtų išspręstas civiline tvarka, kad neteisėtas sandoris būtų panaikintas ir turtas sugrąžintas valstybei. Man tai labai rūpi, kad mūsų šalies ekonomika kuo greičiau atsigautų. O kas liečia baudžiamą ar kitokią atsakomybę, tarkim, pareiginę, tai čia yra taip. Vieni bando pasislėpti už kolektyvinio sprendimo. Vieni sako, kad yra priimtas Seimo įstatymas, kiti sako, kad Vyriausybė balsavo kolektyviai.

Aš mačiau kaip visa tai buvo daroma: mačiau, kaip ta vadinamoji „sutartis“ buvo atiduota į Vyriausybę nepasirašyta. Nors ir sakoma, kad tai buvo derybų rezultatas, bet sutartyje nėra nei vieno parašo! Anoniminė sutartis atiduota Vyriausybei tvirtinti, o vėliau ta pati anoniminė sutartis atkeliavo ir į Seimą. Kitaip sakant, visi suvokė, kad daro nusikaltimą, nenori pasirašyti, todėl atiduoda anoniminius dokumentus ir tada už tai kolektyviai yra atsakingas Seimas. Ir ką gi dabar patraukti atsakomybėn?

Teisinantis sakoma, kad visas Seimas priiminėjo, arba tvirtinama, kad visa Vyriausybė dirbo prie tos sutarties. Sakykim, dėl pačių įtartinų ir neteisėtų sprendimų priėmimo, dar galima prisidengti kolektyvine atsakomybe. Bet šalia kolektyvinių veiksmų tokiais atvejais yra dar ir asmeninė atsakomybė Seimo pirmininko arba premjero, kurie dalyvavo tame posėdyje, už neteisėtus veiksmus, sprendžiant klausimą. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkas V.Muntianas teikė balsuoti už tą įstatymo projektą dėl „LeoLT“, nors buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad šis projektas prieštarauja Konstitucijai, kadangi vienai bendrovei be jokio konkurso suteikta privilegija gauti valstybinį kapitalą. Pagal statutą, Seimo pirmininkas negali teikti balsuoti tokį ydingą projektą, kai yra nepalanki Teisė ir teisėtvarkos komiteto išvada. Aš, asmeniška, prašiau Seimo pirmininko nepriimti tokio projekto dėl šios priežasties, tačiau jis, nepaisant jokių argumentų, teikė balsuoti už šį sandėrį. Tada aš parašiau prezidentui V.Adamkui, kad štai buvo padarytas toks Konstitucijos pažeidimas, prašau vetuoti Seimo priimtą įstatymą. Prezidentas V.Adamkus privalėjo tai padaryti, nes pagal Konstituciją turi būti teisinga priėmimo procedūra. Prezidentas negali pasirašyti, jeigu įstatymo procedūra neteisinga. Deja, kaip jau minėjau, prezidentas V.Adamkus pasirašė šitą įstatymą „su skaudama širdimi“.

– Kad ir „su skaudama širdimi“, tačiau prezidentas V.Adamkus šiuo konkrečiu atveju (jau nekalbant apie eilę kitų) padarė nusikaltimą?

– Taip, manau jis nusižengė Konstitucijai. Manau, kad yra pagrindas patraukti personalinei atsakomybėn ne tik prezidentą V.Adamkų, bet ir ūkio ministrą V.Navicką ir premjerą G.Kirkilą, kadangi jie pasirašinėjo dokumentus, kurie nėra suderinami su įstatymu ir pažeidžia Konstitucija. Iš to kyla žala, padaryta mūsų valstybei.

Man atrodo, kai kurie pareigūnai suvokia tą savo personalinę atsakomybę. Todėl mes dabar turime tokią situaciją, kai ieškodami tiesos, tarytum, atsimušame į nematomą sieną. Visi, kurie yra įsivėlę į šį korupcinį sandorį, yra suinteresuoti užblokuoti tyrimą. Ir teisėsauga, kaip ir visos kitos institucijos, nėra suinteresuotos atskleisti visuomenei tiesą. Norima, kad viskas liktų uždaryta, nes priešingu atveju, kiltų atsakomybės klausimas, jau nekalbant apie tai, kad korupcinis sandoris „LeoLT“ būtų panaikintas. Ta oligarchinė saujelė ypatingai yra suinteresuota, kad šis sandoris nebūtų panaikintas, bet jie nėra valstybės pareigūnai, todėl ir neatsako už jį. Privatiems savininkams tai yra sandėris, siekiant sau naudos. Už tai jų nepatrauksi baudžiamojon atsakomybėn, kaip pareigūnų, valstybės tarnautojų. Bet tie pareigūnai, konkretūs asmenys, kurie bendradarbiavo su privatininkais, ir kurių dėka įvyko toks neteisėtas sandoris, atnešantis žalą Lietuvai, be abejo, turėtų už tai atsakyti.

Kartoju, mes negalime Seimo nariams uždrausti balsuoti „už“ arba „prieš“. Mes galime juos kritikuoti, reikalauti politinės atsakomybės, nebalsuoti už juos per rinkimus ir panašiai. Bet kas liečia pareigūnus, Seimo pirmininką, Vyriausybės vadovus ir prezidento instituciją, tai jeigu jie pažeidžia kažkokį įstatymą ar statutą tame procese, tai tada galima iš jų pareikalauti asmeninės atsakomybės.

Deja, pas mus įsigali labai bloga praktika. Pavyzdžiui, pateiksiu „Alitos“ privatizavimo atvejį. Tai jau įvykęs faktas, kai A.Brazausko Vyriausybės nutarimu buvo privatizuota „Alita“, grupei asmenų parduodant valstybės akcijas apie 35 mln. Lt pigiau, nei siūlė konkurse dalyvavusi bendrovė. Šį nutarimą neteisėtu pripažino Konstitucinis Teismas, o po to Aukščiausias teismas patenkino nukentėjusios bendrovės ieškinį ir priteisė jai keletą milijonų litų žalos. Šiuo atveju valstybei buvo padaryta apie 40 mln. litų žalą.  Kai valstybėje trūksta pinigų mokytojams ir medikams, net ir ši suma daug ką reiškia (jau nekalbant apie milijardus „LeoLT atveju). Žala padaryta, bet mes matome, kad ir „Alitos“ atveju nėra nei atsakomybės, nei ieškinio pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

Įsivaizduokime, jeigu dabar Konstitucinis Teismas išdrįstų pripažinti įstatymą, įteisinusį „LeoLT“ sandorį, negaliojančiu, tai pasekmės gi būtų tos pačios, kaip ir „Alitos“ atveju. Jeigu jau neišdrįstama dėl „Alitos“ privatizavimo kreiptis į teismą, kad pripažintų šį sandorį negaliojančiu, tai ką jau kalbėti apie šitą milijardinį sandorį „LeoLT“.

Aš jau įsitikinau, kad mūsų teisėsauga kuo daugiau milijardų iš biudžeto neteisėtai paimta, tai tuo sunkiau kelia ieškinius. Reikėtų pamėginti suvokti tą mechanizmą, kodėl mūsų teisėsauga yra tokia priklausoma nuo valdžios ir nedrįsta priimti objektyvių sprendimų.

O kalbant apie valdžią, tai norėčiau pasakyti, kad mes turime oligarchinę valdžią. Kitaip sakant, pas mus yra ne tik politikai ir pareigūnai, bet tam tikra grupė privačių žmonių, milijardierių, kurie turi didelę valdžią ir iš esmės – lemiamą valdžią. Jie leidžia mūsų politikams ir pareigūnams atskirais klausimais būti savarankiškiems, bet pagrindiniai ekonomikos, teisėsaugos klausimai, jeigu jiems tai grėstų, yra labai tvirtai laikomi jų rankose.

Net ir JAV buvo bandoma sukurti tokią oligarchinę sistemą, kokia dabar yra Lietuvoje, tačiau tos sistemos stuburą Amerikos teisėsaugai pavyko sulaužyti. Tas pats buvo ir Italijoje, tačiau teisėsauga pasipriešino ir įveikė oligarchus. Tik Lietuvoje oligarchinė viršūnė gana stipriai „įsikandusi“ į mūsų valstybės teisinį stuburą ir jis, praktiškai, yra paralyžiuotas.

– Ar galėtumėte save įsivaizduoti premjero G.Kirkilo vietoje, prastūmus oligarchinį sandorį „LeoLT“?

– Ne, iš tikrųjų, negaliu įsivaizduoti, kaip galėjo žmogus, turintis išsilavinimą ir dirbantis Vyriausybėje, nesuvokti, kas čia vyksta ir ką jis daro. Iš premjero kalbos atrodė, kad jis mano, jog daro gerą darbą: atiduoda keliasdešimt procentų Lietuvos energetikos, bet už tai „VP market“ vyrai pastatys naują Atominę elektrinę, kažkas juk turi imtis šio darbo. Tokia buvo populiari mintis, kurią vis sakydavo ne tik G.Kirkilas, bet atkartodavo politinių partijų vadovai, net ir Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius pritarė tokiai nuomonei. Toks argumentas labai įtikino daugelį Seimo narių, kol neišaiškėjo, kad tai yra afera. Daugeliui atrodė, kad vyrai disponuoja milijardais, tai ir pastatys Atominę elektrinę, kokia čia problema. Argi gaila, tegul jie pasiima tą Lietuvos energetikos dalį, bet už tai pasitarnauja valstybei – iš savo pinigų pastato Atominę elektrinę. Taigi, jie aukoja savo milijardus, duoda savo vadybą, tai ir duokime jiems, o jie duos mums.

O iš tikrųjų, kaip dabar paaiškėjo, net ir vadyba yra ne jų, o mūsų valstybinių bendrovių direktoriai vadovauja „LeoLT“. Vadyba – valstybinė, pinigai naujai AE – tik iš valstybės ir gyventojų, o pajamos ir visas pelnas – privačiam kapitalui. Pasirodo, čia yra būtent toks modelis, kuris įteisintas sandoryje, patvirtintas G.Kirkilo Vyriausybės. Ir kai manęs klausiate, ar norėčiau būti G.Kirkilo vietoje, tai aš, tvirtindamas tokį sandorį – vienintelį per visą nepriklausomos Lietuvos egzistavimo laikotarpį, kai atiduodamas toks energetinis kapitalas – visų pirma, gerai pasižiūrėčiau ir įvertinčiau tą anoniminę sutartį, pagal kurią „VP market“ vyrai neturi nieko statyti, neprivalo nei cento investuoti ir net neprivalo nei cento skolinti valstybei.

Aš atsimenu, kaip „LeoLT“ sandorio pradžioje politikai ir Vyriausybės atstovai kalbėjo, kad „VP market“ vyrai pastatys naują AE už savo milijardus. Po to, kai išaiškėjo, kad nestatys ir tie vyrai patys pasakė, kad jie nestatys, tada pasigirdo kalbos, kad jie mums (valstybei) paskolins pinigų. O kai vyrai pasakė – neskolinsim, tai tada buvo viliamasi, galbūt jie laiduos už mus, kai valstybė pasiskolins pinigų naujos AE statybai (ar įsivaizduojate, kad taip gali kalbėti Ministras Pirmininkas?..). Bet jie, pasirodo, net nelaiduos, o tik RŪPINSIS – taip yra parašyta sutartyje.

Taigi, už tai, kad „VP market“ vyrukai gavo tokį kapitalą iš valstybės, tai dabar jie vakarais, prie kavos puodelio, pasirūpins, kad valstybė pastatytų naują AE, kad valstybė pastatytų elektros tiltus. Tų vyrukų pagrindinė pareiga dabar – rūpintis, kitaip sakant, pergyventi dėl to. Kaip mes visi pergyvename dėl Lietuvos energetikos ateities, kraudami saujelei privatininkų kapitalą, taip ir tie vyrai pergyvena, gavę už tai 8 milijardų vertės kapitalą.

– Nors apie oligarchinę Rusiją kalbama, kad tai „stebuklų šalis“, tačiau Lietuva, ko gero, pranoksta visus lūkesčius pagal savo akiplėšiškumo mastus bei lygį, siekiant apgrobti valstybę ir visą tautą?  

– Kai pasižiūriu į patvirtintus dokumentus, tai matau, kad sandoriui „LeoLT“ užtikrinti, nuo Lietuvos valstybės turto nuimtas visas neliečiamumas. Kitaip sakant, ne tik nacionalinės energetikos kapitalas atiduotas, bet yra įteisinta juridinė galimybė privatiems savininkams iš viso Lietuvos turto prisiteisti dar ir papildomas sumas.

Paaiškinsiu, ką tai reiškia. Kai akcininkai sukuria bendrovę, tai jie tik atsako už sandorį savo akciniu kapitalu, kuris įneštas į bendrovę. „LeoLT“ atveju, privatininkai įnešė savo įkeistas akcijas, už kurias išsimokėjo dividendus (dabar tų įkeistų akcijų vertė nėra aiški, pliusinė ar minusinė?) – tomis akcijomis ir atsako. , O valstybė – ne tiktai visu savo energetiniu kapitalu, bet visu savo turtu, išskyrus ambasadas, atsako prieš privatų UAB!

Mes galime tik įsivaizduoti, kokie dar sumanymai yra paslėpti tokiame sandoryje, kai tuo tarpu, mūsų Vyriausybės pareigūnai ir politikai vis norėjo kuo daugiau atiduoti valstybinio turto saujelei privatininkų.

– Tad kaip gi, galų gale, būtų galima sutramdyti tą plėšrų ir godų siaubūną – „LeoLT“?

– Šiuo atveju nieko kito neturėtų būti, o tik naujo Seimo ir naujos Vyriausybės priimtas sprendimas kuo skubiau panaikinti sandorį „LeoLT“. O jeigu tai nebus daroma, tai reiškia, kad Lietuvos valstybė ir toliau grims į ekonominę krizę, mūsų ekonomika ir verslas bus prispaustas nepagrįstai dideliu mokesčiu už elektros energiją.

Bet išeitis, anksčiau ar vėliau, vis tiek bus atrasta. Aš gaunu daug laiškų, man skambina žmonės ir jaučiu, kad vis daugiau žmonių nori žinoti tiesą, vis daugiau žmonių norėtų pasipriešinti korumpuotai valdžiai, kovoti už socialinį teisingumą. Šiuo aspektu vertinant situaciją, mes dabar turime dešinį Seimą. Visos jėgos, atstovaujamos Seime, daugiau ar mažiau, yra susijusios su stambiuoju, oligarchiniu kapitalu. Bet iš tų pačių partijų, kaip ir iš visuomenės, man atrodo, ilgainiui sukils demokratinės jėgos, nesusijusios su oligarchija. Jos norės sukurti tikrą tautos atstovybę. Manau, tokia demokratinių jėgų alternatyva Lietuvoje dar turėtų gimti, nors, kol kas, jos dar nėra (Lietuvoje šiuo metu veikianti socialdemokratų partija atstovauja monopolijų interesus ir tikrai nėra demokratiška partija).

– Ir vis dėlto, sakykite, kodėl nusprendėte nebetęsti politiko karjeros Seime? Ar jaučiate turįs moralinę teisę, būdamas profesionalus ir padorus teisininkas, trauktis dabar į nuošalę? Kodėl pasitraukiate?

– Taip, iš tikrųjų, aš buvau įrašytas į Tėvynės sąjungos sąrašą vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau paprašiau mane iš jo išbraukti. Motyvavau savo apsisprendimą tuo, kad man nėra aiški šitos politinės partijos kryptis, kai susijungė kelios partijos. Kaip teisininkas, aš pasigedau aiškumo, apsijungus konservatoriams ir krikščionims demokratams.

O kalbant iš esmės, tai aš nusprendžiau nedalyvauti Seimo rinkimuose dėl kitos priežasties.

Dievas lėmė man būti Seime ir matyti, kaip čia buvo priimami abejotini sprendimai. Aš mačiau, kaip galima kovoti prieš juos. Pateikiau daugybę projektų ir pasiūlymų, bandydamas sustabdyti neteisėtą nacionalinės energetikos privatizavimą ir visus kitus su oligarchijos stiprinimu susijusius teisės aktus.

Bet, antra vertus, aš pamačiau, kad šios kadencijos Seimo pagrindinė kryptis yra aiški. Jeigu tu sėdi Seime, tai reiškia, kad sėdi oligarchinės viršūnės kabinete arba jų kišenėje. Vienoje laidoje taip ir pasakiau, kad partijos, sukurdamos „LeoLT“ ir šitokiu neskaidriu būdu atiduodamos Lietuvos energetiką vienai privačiai bendrovei, jos visos sėdės saujelės žmonių kišenėje ir darys taip, kaip jiems bus reikalinga. Tai reiškia, kad visos institucijos ir visos valdančios parlamentinės  partijos sėdės oligarchų kišenėje.

Ir dabar būti ten, sėdėti institucijoje, kurią už virvučių tampo ta oligarchinė viršūnė, man tikrai nesinori!.. Nusprendžiau padirbėti „iš šono“, kaip pilietis. Grįžtu į advokato darbą ir duoną sau užsidirbsiu tokiu būdu.

Kaip pilietis, aš noriu gyventi Lietuvoje. Tai mano namai ir aš noriu, kad Lietuva būtų teisinė, demokratinė valstybė, kaip yra įvardinta Konstitucijoje. Manau, kad privati iniciatyva, naudinga verslui ir tautai, turėtų būti ginama. Tam skirsiu kažkiek savo laiko.

Ir dar aš galvoju bei viliuosi, galbūt, Seimas ateityje bus kitoks, o ne tik oligarchinės viršūnės kišenė. Kas nesutinka su tokia situacija mūsų valstybėje, turės nemažai padirbėti, pakovoti ir tada galbūt mes turėsime kitokį Seimą ir kitokią valdžią. Tam prireiks nemažai laiko, tačiau tikrai verta dėl to pakovoti. Juk jau pusė milijono tautiečių išvyko iš Lietuvos, nusivylę esama situacija mūsų valstybėje.

Bet aš nenoriu sėdėti Seime ir stebėti tai, kas vyksta, kai pakeisti nieko negaliu. Na galiu, kažkuriam laikui, sustabdyti vieną kitą projektą, pasitarnaujantį oligarchinei viršūnei, bet jis vėliau vis tiek bus prastumtas. Todėl manau, kad dabar man reikėtų būti ne toje oligarchų manipuliuojamoje institucijoje – Seime, bet kurti pagrindus demokratinei, teisinei valstybei ir pilietinei visuomenei.

Jeigu mūsų tauta 1990 metais išsivadavo iš išorės nelaisvės, tai dabar ji privalės išsivaduoti iš oligarchinės viršūnės nelaisvės. Priešingu atveju, mes ir toliau sėdėsime tokioje nelaisvoje šalyje, bijodami kalbėti iš esmės ir tiesą, o mūsų valdininkai bijos elgtis dorai ir sąžiningai. Manau, mes susidursime su rimtomis problemomis, jeigu nesugebėsime iš esmės pakeisti dabartinės situacijos valstybėje.

Nepavydžiu žmonėms, kurie „kolekcionuoja“ tuos milijardus. Tai jau tam tikra liga, nuo kurios sunku pasveikti. Kažkam norisi turėti vis daugiau tų milijardų, bet ar nuo to jiems tikrai geriau? Tam tikrų žmonių noras uždirbti milijardus ir sukaupta energija turėtų būti nukreipiama pozityvia, kūrybine linkme, kad Lietuva klestėtų, bet negyventų visiškame skurde.

– Be abejo, kad jūsų pažiūros bei principinga pozicija, žvelgiant į Lietuvos ateitį, susilauks nemenko liaudies pritarimo ir palaikymo. Atsisakęs šiemet dalyvauti Seimo rinkimuose, ar neketinate dalyvauti LR prezidento rinkimuose 2009 metais?

– Dėl prezidento rinkimų – nemanau, kad toje institucijoje būčiau naudingiausias. Tiesą sakant, iš anksto nesprendžiu, kur aš būsiu reikalingesnis. Visada nusprendžiu, kai vidumi jaučiu, kur turėčiau atsidurti.

2007 metais dalyvavau Seimo rinkimuose, nors niekada neplanavau eiti į Seimą. Bet tuo metu aš pajutau, kad turiu dalyvauti rinkimuose prieš Viktorą Uspaskichą iš pagarbos Lietuvos valstybei. Jaučiau, kad kažką gero reikės padaryti savo šaliai. Taip viskas ir sutapo su tuo „LeoLT“ atsiradimu, o mano pastangos įtakoti tuos procesus nebuvo visiškai bergždžios.

Tautos nuomonė vis dar yra stipriai reguliuojama ir aš manau, kad oligarchinė viršūnė tikrai pasirūpins, kad LR prezidentu nebūtų toks K.Čilinskas. Jie puikiai žino, kad man tapus prezidentu, iškiltų realus pavojus oligarchiniam sandoriui „LeoLT“.

Yra įvairių būdu paveikti visuomenės nuomonę. Kai aš pradėjau domėtis tuo korupciniu sandoriu, buvo rausiamasi po mano praeitį, ieškoma kompromituojančių duomenų, bet nerasta. Tačiau oligarchinė viršūnė, vykstant prezidento rinkimams, tikrai nebus nuošalėje. Jie bandys išsaugoti savo kontrolėje svarbiausias valdžios institucijas.

O be to, nebūtinai pačiam dalyvauti prezidento rinkimuose, juk galima būtų palaikyti kažkurį kitą kandidatą, ar ne?..

– Na, pavyzdžiui, ar palaikytumėte kandidatą į prezidentus buvusį NSGK pirmininką Algimantą Matulevičių, vadovavusį VSD veiklos parlamentiniam tyrimui?

– Aš tikrai mačiau Seime, kad Algimantas Matulevičius yra principingas ir kovingas žmogus. Net ir to korupcinio sandorio, susijusio su energetika, vertinime jis buvo nuoseklus. Tačiau tik pažvelgęs į visą kandidatų sąrašą, galėčiau išsirinkti man artimiausią. Būtina dėti visas pastangas ir pasipriešinti, kad ta oligarchinė viršūnė vėl neturėtų savojo prezidento. Manau, tai būtų svarbiausias mūsų uždavinys.

– O kas jums, asmeniškai, yra svarbiausia gyvenime?

– Seniai jau nusprendžiau, kad gyventi verta tik dėl Tiesos, o visa kita daro žmogų nelaimingu. Jis tada mėtosi tarp kelių vertybių, tarp melo ir tiesos, tampa dvilypis, nelaimingas, jam reikia daug pramogų save nuraminti. Bet iš tikrųjų, kai eini tiesiai ir teisingai, tada jautiesi tvirtesnis ir laimingesnis. Tik tada nereikia nieko bijoti, kai savo sielos neskaldai. O prisitaikėliai žino, kad reikia vienaip daryti, kalbėti kitaip. Tokie žmonės balsuoja Seime už projektą, kuris yra neteisingas, elgiasi neteisėtai, nes kažkas jų paprašė. Jie neturi savo gyvenimo misijos ir net nežino, kam apskritai gyvena. Ar tam, kad jų sąskaitose būtų sukaupti milijonai? O gal verta gyventi kažkam kitam, tarnauti kitokioms vertybėms, kurios išlieka? Milijonai ir net milijardai sudega, o kažkas išlieka. Tik dėl to ir verta gyventi!..

2008-11-24

Juozas Ivanauskas

Šaltinis: laisvaslaikrastis.lt


Įrašas paskelbtas temoje Prieš LEO LT. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *