Praėjusiųjų metų žmogaus teisių apžvalga Lietuvoje parodė, kad žmogaus teisių situacija šalyje nuo įstojimo į Europos Sąjungą blogėja, o Lietuvoje nėra žmogaus teisių politikos.
„Jei nebus žmogaus teisės iškeltos į politikos lygmenį, tada pasirinkimas bus tarp Kazachstano ir Vakarų tipo demokratijos, dabar mes esame įstrigę kažkur per vidurį“, – antradienį sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.
Anot jo, iki narystės nebuvo privačių telefono pokalbių viešinimo, drąsių homofobiškų ir antisemitinių straipsnių, romų būstų griuvimo, politikų kišimosi į teismų darbą.
„Seimas pasijuto galįs vykdyti teisingumą ir atlikti teisminę funkciją. Taip pat užfiksuotas labai žemas ikiteisminis prokuratūros darbo lygis“, – sakė H.Mickevičius.
ŽTSI valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas teigia, kad šiemet situacija Lietuvoje gerėja, nes jau blogiau šioje srityje būti nebegali.
Jis teigia, kad žmogaus teisių padėtį Lietuvoje veikia ir pasaulinė padėtis, o specialistai praėjusius metus vertina kaip pasižymėjusius suvaržymais, ypač kovoje su terorizmu, nes tai tiesiogiai susiję su žmogaus teisių suvaržymais.
„Tai pasireiškia spaudos laisvės suvaržymu, informacijos sklaidos, sekimo, saviraiškos laisvės suvaržymais. Pernai JAV buvo suimta ir įkalinta žurnalistė, kuri atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, suteikusį jai informaciją. Tai pasauliniu lygiu buvo įvertinta, kaip žmogaus teisių pažeidimas“, – sakė K.Čilinskas.
Jo teigimu, Lietuva ketino perimti šią praktiką – buvo teikiamas įstatymo projektas, kuriame siūlyta žurnalistą priversti atskleisti savo informacijos šaltinį to pareikalavus prokurorui. Dabar žurnalistą šaltinį atskleisti gali įpareigoti teismas savo sprendimu.
K.Čilinskas teigia, kad pernai socialinės teisės nebuvo pakankamai ginamos, nebuvo įgyvendinta Europos socialinė chartija, ypač moterų teisės ir motinystės teisės. Jo nuomone, tai sukėlė tam tikras socialinės pasekmes – per dešimtmetį kūdikių sumažėjo per 12 proc.
„Emigracijos kiekis iš Lietuvos rodo, kad žmonės yra nepatenkinti esama padėtimi, taip pat šiurpus yra savižudybių skaičius. Manome, kad tai susiję su menkai ginamomis socialiai pažeidžiamiausių žmonių teisėmis“, – sakė K.Čilinskas.
Ekspertai taip pat teigia, kad šalyje nėra nepriklausomos asmens duomenų apsaugos institucijos, šiuo metu asmens duomenų apsaugos institucija priklauso nuo vykdomosios valdžios.
2005 metais taip pat konstatuota, kad nepagrįstai dažnai naudoti asmenų kodai, padidėjo naudojimas vaizdo stebėjimo sistemų.
Informacijos šaltinis www.DELFI.lt