Tiek buvusios, tiek naujos Vyriausybės vadovai elgiasi taip, lyg jie žinotų, jog Konstitucinis Teismas pripažins teisėtomis įstatymo normas, kuriomis Seimo dauguma patvirtinto LEO sandėrį. Tokią išvadą daro Teisės projektų ir tyrimų centro Tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, įvertinęs paskutinio laikotarpio pranešimus ir valdančios koalicijos sprendimus dėl Vyriausybės programos.
Seimas rugsėjo 22 dienos nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrinės įstatymo nuostatų, kuriomis valstybinis elektros energetinis kapitalas, remiantis privačios UAB „NDX energija“ savininkų (kartais vadinamų „maxima“ dešimtuku“) ir Vyriausybės atstovų sandėriu („derybų rezultatais“), buvo sujungtas į vieną monopolinę bendrovę (AB LEO LT) ir beveik 40 procentų to kapitalo ir jo duodamų pajamų buvo perleista vienai UAB be konkurso, be privatizavimo, t.y., be realios kompensacijos valstybei, tame tarpe be finansinių UAB įsipareigojimų statant AE ar elektros jungtis.
Dar šių metų pradžioje, teigia buvęs Seimo narys K.Čilinskas, Seimo dauguma atmetė K.Čilinsko projektą, pagal kurį valstybinė kapitalo dalis turėjo būti parduodama skaidriame eurointegraciniame konkurse rinkos kaina ir už valstybės gautus milijardus litų statoma nauja AE ir elektros jungtys su užsieniu. Tuomet Seimo dauguma, atmetusi šį projektą ir įstatymu patvirtinusi LEO sandėrį, neabejojo, kad UAB „NDX energija“ pastatys naują AE ir jungtis su užsieniu už tai, kad be konkurso ir be rinkos kainos įmokėjimo valstybei gauna minėtą monopolinę teisę į valstybės energetinį kapitalą ir jo duodamą pelną. Pasak K.Čilinsko, jam dar būnant Seimo nariu, ne tik buvęs, bet ir dabartinis Vyriausybės vadovas įtikinėjo, kad būtina nacionalinį kapitalą atiduoti „Maxima“ savininkų dešimtukui, nes jie turi daug pinigų ir manais už gautą valstybinį kapitalą pastatys naują Atominę elektrinę. Apie panašius tariamus dešimtuko pažadus nurodė savo pranešime spaudai ir Respublikos Prezidentas, su „skaudančia širdimi“ pasirašydamas įstatymą. Tačiau po to tapo aišku, kad valstybė turi ieškoti lėšų ir AE, ir jungčių statybai, o privati UAB tapo nacionalinės energetikos kapitalo savininku ir ima iš jo pelną, kuris anksčiau priklausė valstybei. Kad UAB savininkai gautų didesnį pelną, padidintos elektros tiekimo kainos, uždrausta keisti ES teisės neatitinkančią kainų nustatymo metodiką, teigia K.Čilinskas.
Susidūrusi su šia situacija, pasak K.Čilinsko, Seimo narių dauguma rugsėjo 22 d. nutarimu paprašė Konstitucinio Teismo ištirti, ar sandėrį patvirtinusiu įstatymu nebuvo pažeistos Konstitucijos ir ES normos, draudžiančios monopolijų kūrimą, ginančios vartotojų teises, sąžiningą konkurenciją, visų verslo subjektų lygybę ir teisę dalyvauti rinkoje bei nustatančios, kad valstybė savo kapitalu gali remti tik visuomenei naudingus privačius projektus.
Tačiau tuoj po lapkričio mėnesio rinkimų į Seimą, teigia K.Čilinskas, naujosios valdančios koalicijos vadovas A.Kubilius sistemingai skelbia pranešimus, kurių esmė tokia: LEO sandėris turi išlikti, tik reikia tobulinti LEO valdymą. Tai buvo nurodyta ir atsakant į klausimus Seimo nariams, kai Seime buvo svarstomas Vyriausybės programos projektas. Po Seimo rinkimų būsimasis Ministras Pirmininkas organizavo susitikimą su AB LEO LT vadovybe. Tuo susitikimu buvo paskleista žinia apie LEO sandėrio svarbą. Visais šiais veiksmais, pasak K.Čilinsko, naujos Vyriausybės vadovas parodo Konstituciniam Teismui, kad šis neturi abejoti energetikos privatizavimo sandorį patvirtinusio įstatymo teisėtumu. K.Čilinskas teigia, kad tokiu būdu Vyriausybės vadovas daro netiesioginį, neteisėtą spaudimą Konstituciniam Teismui.
Be to, sako K.Čilinskas, nuo spalio 11 dienos negalioja įstatymo normos, patvirtinusios LEO sandorį. Pagal Konstitucijos 106 str. sustabdomas galiojimas įstatymo (jo dalies), dėl kurio Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šio teismo pranešimas apie galiojimo sustabdymą buvo išspausdintas spalio 11 d. „Valstybės žiniose“.
Paskelbus LEO sandėrį patvirtinusių įstatymo normų galiojimo sustabdymo aktą, Vyriausybė, K.Čilinsko teigimu, turi priimti sprendimą, kaip šį aktą įgyvendina. Konkrečiai imant, turi būti uždrausti ir sustabdyti bet kokie Vyriausybės ir AB LEO LT valdymo organų veiksmai ir sprendimai, kuriais iki LEO sukūrimo valstybei priklausęs energetinis kapitalas ir jo duodamos pajamos būtų perduodamos AB LEO LT arba privačiai UAB, pagal LEO projektą užvaldžiusiai beveik 40 procentų į AB LEO LT įdėtą valstybinį kapitalą ir jo duodamas pajamas. Tačiau tiek buvusios, tiek naujos Vyriausybės vadovai ne tik kad nereaguoja į tai, kad sustabdytas LEO sandorį patvirtinusio įstatymo normų galiojimas, bet, priešingai, suaktyvino veiksmus, kuriais demonstruoja, jog LEO sandėris geras ir galioja. Tokie veiksmai, K.Čilinsko nuomone, rodo arba norą daryti spaudimą Konstituciniam Teismui, arba žinojimą, kad Konstitucinis Teismas yra tokios pat pozicijos kaip Vyriausybės vadovas.
Šaltinis: Bernardinai.lt