K.Čilinskas: „Leo LT“ reikia naikinti, o kapitalą grąžinti valstybei

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad kai kurie bendrovės „Leo LT“ steigimą reglamentuojantys įstatymai prasilenkė su Konstitucija, ji turėtų būti naikinama, o kapitalas – grąžintas valstybei. Kaip DELFI konferencijoje teigė teisininkas Kęstutis Čilinskas, šis sandoris yra kliūtis pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti elektros jungtis į Lenkiją bei Švediją.

Konstitucija buvo pažeista, 2007 m. priimtame Atominės elektrinės įstatyme nenustačius garantijų, kad privati bendrovė turi investuoti į atominės elektrinės statybą ir elektros tiltų tiesimą. Be to, Konstitucijai nusižengta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nenustačius valstybės turto investavimo kriterijų.

Tiesa, pernykščio Atominės elektrinės įstatymo straipsniai, dėl kurių buvo kreiptasi į KT, pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai.

Slapti dokumentai turėtų būti vieši?

„Esant šiems dviem esminiams pažeidimams, jų pagrindu sudarytas „Leo LT“ sandoris prieštarauja konstitucinei viešajai tvarkai ir valstybės interesams, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir bendrovė valstybei turi sugrąžinti viską, ką gavo pagal šį sandorį, t. y. apie 8 mlrd. Lt vertės finansinį kapitalą ir apie 1 mlrd. Lt vertės dividendus“, – teigė K. Čilinskas.

Anot jo, dabar reikėtų vadovautis Civiliniu kodeksu (CK): „Kadangi KT nurodyti pažeidimai yra tokie, kurių pagrindu sudarytas sandoris turi būti pripažintas niekiniu, turi būti taikomos CK 1.81 straipsnio numatytos priemonės: bendrovė „Leo LT“ naikinama, valstybei grąžinamas jos kapitalas. Tačiau politikai, be abejo, spręs ne teisinėmis, o politinėmis priemonėmis, nesilaikydami CK nurodymų. Taip manau todėl, kad jau buvo panaši situacija, – KT buvo pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai AB „Alita“ privatizavimą, tuo valstybei padaryta apie 40 mln. Lt žala. Tačiau politikai ir toliau netaiko CK, o daugybę metų vis dar svarsto, ką ten daryti…“

CK leidžia kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo niekiniu. K. Čilinsko teigimu, pagal pareigas tuo turėtų būti suinteresuoti generalinis prokuroras ir premjeras.

Nustačius pareigūnus, kurie derėjosi su privačia bendrove ir susitarė dėl valstybei esą žalingų sąlygų, jie turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. „Matyt, tai nujausdami nė vienas iš šio sandorio derybininkų nepasirašė nė po vienu dokumentu. Seimui buvo pateikti anoniminiai ir įslaptinti sandorio dokumentai“, – sakė teisininkas ir patikino, kad visa informacija apie sandorį turi būti viešai skelbiama, tačiau net Seimo nariai iš valdančiųjų frakcijų esą negali gauti dokumentų.

Pasak K. Čilinsko, valdančiosios Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionių demokratų nariai laikosi dviejų pozicijų. Viena stovykla, kuriai atstovauja europarlamentaras Vytautas Landsbergis, visuomet buvo prieš sandorį, kita, atstovaujama partijos pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus, jam pritarė.

„Iš ministro pirmininko A. Kubiliaus ir naujojo energetikos ministro Arvydo Sekmoko pareiškimų matyti, kad jie yra pasirengę tik kosmetiniams pakeitimams Stebėtojų taryboje, neliečiant esmės“, – teigė teisininkas.

Valstybės energetika nuskurdo beveik 40 proc.

Pernai gegužę sukurtą bendrovę „Leo LT“ sudaro dvi valstybei priklausančios elektros įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę.

Bendrovei perduotos ir elektros gamybos, ir jos perdavimo bei skirstymo funkcijos. Be to, „Leo LT“ turėtų užsiimti elektros importu ir eksportu. Bendrovei pavesta atstovauti Lietuvai statant naują atominę elektrinę, rūpintis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija tiesimu.

Kaip pažymėjo K. Čilinskas, skirstomieji tinklai yra pelningiausia mūsų energetikos dalis. „Kiekvienas, kas moka už elektrą, moka „Leo LT“ kontroliuojamoms bendrovėms. Be to, šiai bendrovei dvejiems metams buvo atiduotos dvi elektrinės (Kauno ir Kruonio). Tuo pačiu „Leo LT“ valdys visus Europos Sąjungos paramos milijardus“, – kalbėjo teisininkas.

61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“. Kitaip tariant, beveik 40 proc. šio turto ir lėšų, kurios bus gaunamos iš Lietuvos energetikos, priklauso vienai privačiai bendrovei – „NDX energija“. „Konstitucijai ir prieštarauja tai, kad tokį didžiulį turtą atiduodant privačiai bendrovei mainais negaunama iš jokių įsipareigojimų“, – pažymėjo K. Čilinskas.

„Ta dalimi (38,3 proc. – DELFI) valstybė nuskursta, nebeturi iš ko vystyti energetikos, o privatūs asmenys, kaip nustatė KT, neįsipareigoję investuoti savo lėšų į energetikos vystymą. Paprastai sakant, buvo tik kalbos, kad privatūs asmenys pastatys atominę elektrinę, bet kai tik tai buvo sudarytas sandoris, jie iškart pareiškė, jog neketina statyti nei atominės elektrinės, nei jungčių“, – sakė teisininkas.

K. Čilinsko teigimu, sandoris dėl bendrovės steigimo turi būti panaikintas, nes jis yra „didžiulė kliūtis pastatyti naują atominę elektrinę ir jungtis“.

Bendraudamas su parlamentarais teisininkas susidarė įspūdį, kad jie gerai nesusipažinę nei su sandoriu, nei su įstatymu: „Daugelis prisipažino, kad buvo įsitikinę, jog privačios bendrovės savininkai už gautą iš valstybės energetinį kapitalą mainais statys elektrinę. Tie, kurie suprato, kad tai klaida, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami iškelti bylą.“

Jis spėjo, kad sandoris galėjo paslėpti ir korupciją, – esą partijos, parėmusios projektą, mainais tikėjosi lėšų rinkimų kampanijoms.

Eglė Digrytė,
www.DELFI.lt


Įrašas paskelbtas temoje Prieš LEO LT. Išsisaugokite pastovią nuorodą.