K.Čilinskas: laikas aiškintis su Rusija dėl okupacijos žalos

Po JAV prezidento George’o W. Busho vizito į Rygą atsiveria naujos galimybės Baltijos valstybėms byloje su Rusija, o ginčytis dėl okupacijos fakto – neverta, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas. Jo žodžiais, Baltijos valstybėms dabar reikia aiškintis dėl okupacijos padarytos žalos atlyginimo ir jas okupavusios šalies rusakalbių gyventojų, sovietmečiu atsikrausčiusių į Baltijos valstybes, teisinės padėties.
„Byloje su Rusija Lietuvai dabar naudingesnė diskusija apie tai, kaip Tarybų Sąjungos teisių tęsėja Rusija turėtų atsakyti už Tarybų Sąjungos po I pasaulinio karo su Lietuva sudarytų susitarimų pažeidimus ir kaip spręsti okupacijos padarinių likvidavimo problemą. Rygos susitikime su Baltijos valstybių vadovais JAV prezidentas konstatavo, kad Tarybų Sąjungos įvykdyta Baltijos šalių okupacija – abejonių nekeliantis faktas, kad okupaciją įvykdęs totalitarinis režimas yra blogis ir kad prie to blogio prisidėjo JAV, kartu su Didžiąja Britanija ir Tarybų Sąjunga pasirašydamos Jaltos sutartį”, – Eltai pirmadienį sakė K.Čilinskas.
Jo teigimu, JAV prezidentas pripažinęs, kad didžiosios valstybės, Jaltoje įtvirtindamos savo geopolitinius interesus, nepaisė mažesnių tautų apsisprendimo teisės ir piliečių teisės laisvai valdyti savo šalį. „Jei tokią poziciją užima JAV, tai Baltijos šalims – teisinės perspektyvos požiūriu – byloje su Rusija tikrai nenaudinga įstrigti diskusijoje dėl okupacijos fakto pripažinimo”, – pažymėjo teisininkas.
Anot K.Čilinsko, tokia diskusija reikštų, jog Baltijos šalys tarsi abejoja tuo, kas pripažinta teisinę galią turinčiais dokumentais.
Advokato požiūriu, okupacijos padarinių byla gali būti teigiamai išspręsta tik tuo atveju, jeigu, ją nagrinėjant, be Baltijos šalių ir Rusijos, dalyvaus Europos Sąjunga (ES), taip pat JAV, kuri kartu su Didžiąja Britanija pasirašė su Tarybų Sąjunga pokario rezultatus įtvirtinančius dokumentus.
„Tos sutartys – tai galiojančios tarptautinės teisės dalis. Todėl reikia siekti naujų susitarimų, kurie įvertintų ir pakoreguotų pokario susitarimus atsižvelgiant į vėlesnius JTO ir ES aktus, įtvirtinusius tautų apsisprendimo teisę ir piliečių teisę laisvai valdyti savo šalį”, – sakė K.Čilinskas.
Anot advokato, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Tarybų Sąjunga ištrėmė ir sunaikino šimtus tūkstančių lietuvių, latvių ir estų. „Kartu buvo skatinamas rusakalbių atvykimas iš Rusijos bei kitų rusiškai kalbančių Tarybų Sąjungos kraštų į Baltijos šalis”, – priminė teisininkas.
Pasak jo, laikydamosi priemonių proporcingumo principo, Baltijos valstybės, gerbdamos per okupaciją į jas atsikrausčiusių rusakalbių teises, gali taikyti jiems tokius pilietybės statuso ir tautinės mažumos teisių apribojimus, kurie reikalingi norint pašalinti okupacijos padarinius. K.Čilinsko teigimu, Baltijos valstybės turi visuotinai pripažįstamą teisę iš okupacijos išsivadavusiai šaliai atkurti saugią ir stabilią valstybę.
„Žmogaus teisių apsaugos požiūriu, Rusijos valdžios, savo šalyje nesilaikančios Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, reikalavimas Baltijos valstybėms besąlygiškai vykdyti šią Konvenciją ir, nepaisant sėslumo cenzo, suteikti pilietybę visiems rusakalbiams gyventojams, yra teisiškai nepagrįstas”, – pažymėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas.
Anot jo, tarptautinės teisės normos, tarp jų ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, iki šiol buvo kuriamos iš esmės neatsižvelgiant į tokių valstybių kaip Lietuva, Latvija ir Estija interesus.
„Neatsižvelgiama į tai, kad, okupacijos tarpsniu tremiant ir naikinant okupuotos tautos atstovus bei perkeliant į jos valstybę okupavusios šalies gyventojus, galima sukurti tokią situaciją, kad po kelių dešimtmečių persikėlusieji iš okupavusios šalies sudarys apie pusę okupuotos šalies gyventojų. Tokiu atveju reikalavimas okupavusios šalies gyventojams be išlygų taikyti „tautinės mažumos” sąvoką neatitinka ne tik universaliųjų teisės reikalavimų, bet ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos dvasios”, – tvirtino advokatas.
Jo žodžiais, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija buvo priimta siekiant ne įtvirtinti okupacijos rezultatus, bet, kaip skelbiama jos preambulėje, ginti ir saugoti tautines mažumas kaip natūraliai susiformavusį Europos valstybių kultūrinį-etninį paveldą.
Kaip sakė K.Čilinskas, pastarieji JAV vadovybės pareiškimai rodą, jog esama prielaidų nuo diskusijos apie okupacijos pripažinimą pereiti prie iš okupacijos išsivadavusių tautų, represuotų asmenų teisėtų interesų įtvirtinimo.
ELTA primena, jog, kai kuriais apytikriais skaičiavimais, Lietuvos demografiniai nuostoliai 1940-1953 m. dėl sovietų valdžios veiksmų sudarė daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, dėl evakuotų, pasitraukusių ir repatrijavusių iš Lietuvos 1941-1960 m. – apie 500 tūkst. žmonių, dėl 1941-1944 m. nacistinės okupacijos metu vykdytų žudynių – apie 240 tūkst. žmonių.

Eltos informacija


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA. Išsisaugokite pastovią nuorodą.