Penktadienio vakarą iš gyvenimo išėjo žmogus, kurio trūks daugeliui. Kęstutis Čilinskas priklausė kategorijai žmonių, kuriems tiesa ir teisingumas buvo ne skambūs žodžiai, bet fundamentalūs gyvenimo principai. Jis nuolat, nuosekliai ir nepaisydamas ne visuomet jam palankios visuomenės nuomonės, dirbo mūsų visų, valstybės ir visuomenės labui.
Žmogaus teisių gynimas neretai yra nepatogus, visuomet nepelningas ir dažniausiai pasiaukojamas darbas. Ginti pažeidžiamus, neturtingus, kalbėti jų, negirdimų, balsu, kelti į viešumą mūsų jaunos valstybės brendimo problemas ir judinti jau spėjusius įsisenėti skaudulius – visa tai Kęstutis darė kasdien, nepaisant to, kur jis tuo metu buvo – Seime, Vyriausybėje, teisme, advokato kontoroje, Žmogaus teisių stebėjimo institute, Teisės projektų ir tyrimų centre, Nepartiniame demokratiniame judėjime ar universitete.
Praeitą gruodį mes paskelbėme Kęstutį Žmogaus teisių šaukliu – už nenuilstamas pastangas siekiant demokratinės ir teisinės valstybės principų įgyvendinimo Lietuvoje. „Sunku pervertinti Kęstučio Čilinsko nuopelnus kuriant demokratinę ir teisinę Lietuvos respubliką – mūsų bendrus namus. Žmogiškai ir pilietiškai jautrus, principingas ir nebijantis viešai išreikšti savo nuomonės, jis jau daugelį metų naudoja savo ekspertines teisės ir žmogaus teisių žinias, kovodamas prieš teisinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės principų laužymą, kviesdamas piliečius bendram darbui Lietuvos labui, gindamas labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių teises“, sakėme tuomet.
Šiandien mums visiems dar sunku įvertinti netektį. Greičiausiai ji užklups netikėtai, suvokus, kad daugiau negirdime ramaus jo balso, kalbančio teisingus ir sąžinę budinančius žodžius, ne visuomet patogius, bet visuomet skatinančius eiti į tiesą, būti geresniais žmonėmis ir kurti geresnę visuomenę, kur kiekvieno žmogaus orumas būtų didžiausia vertybė.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Šaltinis: www.hrmi.lt