V.Pociūno bylos likimas – teismo rankose

Baltarusijoje paslaptingomis aplinkybėmis žuvusio Lietuvos pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno bylos baigtis – Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo Ovidijaus Ramanausko rankose. Pirmadienį teismas pradėjo nagrinėti našlės Liudvikos Pociūnienės skundą dėl Generalinės prokuratūros sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl karininko mirties Bresto viešbutyje.
L.Pociūnienės skundą teismas nusprendė nagrinėti už uždarų durų – esą taip siekiama apsaugoti privatų Pociūnų šeimos gyvenimą. Todėl teismo posėdyje dalyvaus tik L.Pociūnienė, jai atstovaujantis advokatas Kęstutis Čilinskas, prokuroras Justas Laucius bei teisėjas ir sekretorė.
Sprendimą, ar atnaujinti ikiteisminį tyrimą, teismas žada paskelbti kitą trečiadienį.
Po teismo posėdžio ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras J.Laucius dar kartą žurnalistams pareiškė, kad V.Pociūno byloje tyrimas buvo atliktas pilnai ir nešališkai.
„Kadangi nukentėjusiosios gynėjas savo viešuose pasisakymuose leidžia sau nevengti aštresnės juridinės retorikos, padariau tokią išvadą: arba jis nesusipažino su ta byla, kuri jam buvo pateikta, arba jis susipažino su kita byla, – sakė J.Laucius. – Jeigu jis susipažino, tai užmiršo, kas ten yra užfiksuota ir išdėstyta, o jeigu neužmiršo, tai manau, kad jo pasisakymai turi visai kitą, neteisinę reikšmę”.
L.Pociūnienė teigė pastebėjusi atkaklų pasipriešinimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
„Tai mane net šiek tiek stebina – matyt prokuratūros atstovai, šiuo atveju ponas J.Laucius, yra labai atkakliai įsitikinęs, kad yra teisus ir neketina trauktis nė per žingsnį, – sakė V.Pociūno našlė. – Jo argumentai mūsų neįtikino, nes kartojama tai, kas jau daugelį kartų išsakyta. Tai tarsi nesusikalbėjimas, lyg mes kalbėtume skirtingomis kalbomis. Aš tyrėjo vietoje niekada gyvenime nenusiraminčiau, jeigu man būtų neaiški bent viena bylos aplinkybė”.
Nukentėjusiajai atstovaujantis advokatas K.Čilinskas po posėdžio pareiškė manąs, kad prokurorai „nesiejo visų įrodymų grandinės į vieną logišką seką”. Esą iš įvykių eigos, galima susidaryti įspūdį, kad V.Pociūno mirtis – iš anksto gerai suplanuotas nužudymas.
„Tokių tyrimų metodika aprašyta, aš ją gavau, – sakė advokatas. – Dažniausiai būna, kad laikinai žmogus apsvaiginamas su chemikalais. Tik laikinai, jie nepasilieka organizme, todėl vėliau jų nerasi. Tai KGB veiklos būdas. Tada sukuriamas įvaizdis, kad tarsi žmogus pats galėjo iškristi. Bet tam, kad tokią išvadą padarytumei, reikia įsivaizduoti, jog tai yra pareigūnas ir šiaip sau per tokią plačią palangę jis neišsiristų”.
Advokatas sakė teismo prašęs ne tik atnaujinti tyrimą, bet ir bylą perduoti kitam Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui. Esą anksčiau bylą tyręs prokuroras J.Laucius gali būti šališkas – jam Valstybės saugumo departamentas (VSD) už nuopelnus kovojant su nusikalstamumu skyrė apdovanojimą.
Teismui adresuotame skunde dėl prokurorų nutarimo panaikinimo teigiama, kad tyrimas nebuvo objektyvus ir visapusiškas, o esą pareigūnai tik siekė įrodyti, jog V.Pociūnas iškrito pats iš devintojo aukšto, o nebuvo išstumtas per prievartą.
Advokatas skunde nurodė, kad byloje esantys duomenys, patvirtinantys išvadą, jog V.Pociūnas buvo išstumtas, iš esmės nelaikomi net įrodymais bei nevertinami. Todėl teismo prašoma įpareigoti prokurorus paskirti papildomas ekspertizes, kurios gali įrodyti, kad pulkininkas buvo prievarta išstumtas per langą ir priešinosi.
„Kiekvienas iš įrodymų, kad panaudota prievarta, atmetamas, pavyzdžiui, tas motyvas, kad nėra nustatyta kieno gi pėdsakai panagėse, – kalbėjo advokatas. – Jeigu būtų aišku kieno, būtų jau įrodymas. Jeigu iš pėdsakų būtų matytųsi išstūmusio žmogaus pavardė, tada būtų įrodymas. Taip buvo elgiamasi su įrodymais”.
K.Čilinskas teigė, kad po kreipimosi į visuomenę gavo daug svarbios informacijos apie specialiųjų tarnybų darbuotojų darbą.
„Atsiliepė daug žmonių, pateikė daug svarbios, gana detalios informacijos, kieno interesais buvo pašalintas V.Pociūnas iš gyvenimo ir kas tai padarė, – žurnalistams sakė advokatas. – Neįvardytos konkrečios pavardės, nurodytos interesų grupės. Reikia pasakyti, kad žmonės bijo tą pateikti prokuratūrai, nes jaučiasi neapsaugoti. Prokuratūra tarsi parodo, kad nepriims kitokios versijos, kaip tik iškritimo pro langą. Turėjome situacijų, kad žmonės jau duos parodymus, bet staiga išsigandusiu balsu praneša, kad nieko nebeaiškins. Pasirodo, yra didelis dėmesys pokalbiams tokių žmonių. Sunku tikėtis, kad atsiras daugiau tokių žmonių, kad jie išdrįstų kreiptis į teisėsaugą”.
Advokatas tvirtino, kad papildomus įrodymus pateiks tik tada, jeigu bus nuspręsta atnaujinti ikiteisminį tyrimą. „Palikti taip šią bylą, kokią ji dabar yra, būtų išdavystė žuvusio Lietuvos pareigūno atžvilgiu”, – pareiškė į Seimą kandidatuojantis teisininkas.
Jeigu teismas atmestų prašymą atnaujinti tyrimą, L.Pociūnienei atstovaujantis advokatas neatmetė galimybės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą. „Jeigu valstybė čia padės tašką, galimas ieškinys prieš valstybę”, – pabrėžė jis.
K.Čilinsko skunde taip pat pabrėžiama, kad prokuratūra net netyrė versijos, esą V.Pociūnu norėta atsikratyti, atimti gyvybę dėl tyrimų, kuriuos jis atliko dirbdamas Valstybės saugumo departamento valdybos viršininku. Be to, jis pabrėžė, kad prokurorai turėtų išsiaiškinti, kodėl V.Pociūnas buvo išprašytas iš VSD, kokia informacija jis disponavo bei kokius tyrimus atliko.
DELFI primena, kad versijos, jog su V.Pociūnu galėjo būti susidorota dėl to, kad jis prieš dvejus metus bandė užčiuopti galimus VSD vadovybės, aukštų politikų ir su Rusija glaudžiai susijusių įtakingų verslininkų neskaidrius ryšius, Generalinė prokuratūra net netyrė.
L.Pociūnienė vylėsi, kad prokurorai ryšis pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvai nusipelniusio V.Pociūno apšmeižimo po mirties. Tačiau prokurorai pareiškė nieko negalį apkaltinti, nes tokia versija esą buvo tiriama.
L.Pociūnienei abejonių sukėlė ir mikropluošto tyrimo duomenys – V.Pociūno panagėse rastas mikropluoštas yra svetimo žmogaus. Buvo atliktos tragišką vakarą su karininku bendravusių asmenų ekspertizės, tačiau po jų paaiškėjo, kad rasti pėdsakai jiems nepriklauso.
Našlė nurodė, kad ekspertams net nebuvo užduotas klausimas, iš kur mikropluoštas galėjo atsirasti. „Iš niekur pluoštas neatsiranda, galbūt jis į kažką buvo smarkiai įsikibęs, kai Vytą bandė išstumti per langą?” – L.Pociūnienė pabrėžė, kad ant palangės buvo rasti tik rankų pėdsakai – nei kojų, nei kitų biologinės kilmės pėdsakų nerasta.
Prašyme atnaujinti ikiteisminį tyrimą L.Pociūnienė taip pat nurodė, kad pirštų pėdsakai buvo nagrinėjami tik identifikavimo požiūriu, tačiau jų atsiradimo aplinkybės, modeliavimas pagal slydimo pėdsakus buvo palikti nuošaly – išvis nenagrinėtas.
Valstybės saugumo karininkas V.Pociūnas žuvo pernai rugpjūčio 23 dieną apie 2.15 val., kai iškrito pro viešbučio devinto aukšto langą Breste. Baltarusija dėl šio įvykio neiškėlė bylos – iš karto po įvykio buvo pareikšta, jog įvyko nelaimingas atsitikimas.
Tyrimo metu prokurorai nustatė, kad V.Pociūnas per viešbučio „Inturist” devintojo aukšto pravertą kambario langą iškrito savaime. Pro langą jis krito gyvas, o visi sužalojimai susidarė kūnui nukritus iš didelio aukščio ir atsitrenkus į kietus paviršius.

Šaltinis www.DELFI.lt


Įrašas paskelbtas temoje Vytauto Pociūno byla. Išsisaugokite pastovią nuorodą.