Psichikos ligonių teisės Lietuvoje pažeidžiamos kasdien

Uždarose psichikos sveikatos priežiūros bei globos įstaigose nuolat pažeidinėjamos maždaug 6 tūkst. Lietuvos žmonių teisės. Jie net tik neturi teisės į tinkamą gydymą, privatumą, bet ir gali būti kankinami prievartine kontracepcija arba abortais, ligonių laisvė gali būti ribojama uždarant į stebėjimo kambarius ar net karcerius.
Dar apie 20 tūkst. šeimų bendruomenėse gyvenančių proto ir psichikos negalios ligonių paprastai gydomi vien medikamentais ir taip pat atskiriami nuo visuomenės, nes negauna tinkamų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.
Brangiai kainuojančią, tačiau mažai veiksmingą psichikos įstaigų sistemą būtina desovietizuoti, nes pagal šaliai primestą modelį izoliuodama defektyvius žmones Lietuva dar ilgai bus prasčiausių dvasinės sveikatos rodiklių lyderė regione.
Šias ir kitas išvadas visuomenei pateikia keturių nevyriausybinių organizacijų – Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI), Globalios iniciatyvos psichiatrijoje, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ ir Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro – koalicija, kurios deleguoti ekspertai atliko išsamią žmogaus teisių padėties psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose analizę.
Žmogaus teisių stebėsenos projektas buvo vykdomas 2004 metų lapkričio – 2005 metų kovo mėnesiais. Ekspertai apsilankė 9 iš 21 šalyje esančių psichoneurologinių pensionatų ir 5 iš 11 psichiatrijos ligoninių.
Kaip antradienio spaudos konferencijoje pabrėžė ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius, tikroji situacija šiose uždaro pobūdžio įstaigose visuomenei iki šiol buvo beveik nežinoma. Todėl apibendrinę tyrimo rezultatus, jo iniciatoriai ne tik ragins politikus ir Vyriausybę ryžtingiau pradėti institucines psichikos sveikatos sistemos reformas, bet ir ketina inicijuoti keletą „strateginių“ bylų dėl grubiausių ekspertų nustatytų žmogaus teisių pažeidimų.
Tyrimo metu surinkta daug pavyzdžių, kai psichoneurologinių pensionatų pacientams buvo prievarta apribojama judėjimo laisvė, prieš juos naudota psichologinė, fizinė ar net seksualinė prievarta. Ekspertų teigimu, į pacientų skausmą (tiek fizinį, tiek dvasinį) kai kuriuose pensionatuose reaguojama netinkamai: pacientui pasiskundus skausmais, jam ne tik nesuteikiama pagalba, bet netgi tyčiojamasi ir juokiamasi.
Anot ŽTSI valdybos nario dr. Dainiaus Pūro, per 15 atkurtos nepriklausomybės metų tokiuose pensionatuose pastebimai pagerėjo buities sąlygos, tačiau tai nepadeda išspręsti klausimo iš esmės.
„Kyla klausimas dėl plėtros. Jeigu mes turime ekonomikos augimą, tai ar verta tas augančias lėšas naudoti neefektyviai sistemai įtvirtinti ir visuose pensionatuose įrengti kodinius užraktus ir slankiojančias duris? „Moderni valstybė turėtų nauduoti ir modernias socialines technologijas, o tai yra bendruomeninės paslaugos psichikos sutrikimų turintiems žmonėms“, – sakė D. Pūras.
Jo teigimu, Lietuva turi šansą tuoj pat pradėti atsisveikinti su praeities reliktais. Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo mūsų šaliai tapti pilotine valstybe, kuri pirmoji regione pradėtų perėjimą nuo dabartinės uždaros sistemos prie psichikos ligonių gydymo dienos centruose, kai jie kas vakarą gali grįžti į savo namus. Tokia gydymo sistema taikoma daugelyje užsienio šalių ir laikoma gerokai pigesne bei efektyvesne.
Dabar vieno suaugusio paciento gydymo ir išlaikymo kaštai Lietuvos psichikos sveikatos įstaigose per mėnesį siekia apie 800-900 litų. Į šiuos kaštus įskaičiuojant ir personalo atlyginimus, suma išauga iki 1300 litų, o neįgalių kūdikių priežiūra ir gydymas kainuoja dar dukart daugiau.
Ekspertai vieningai sutaria, tiek lėšų skirti psichikos sveikatos įstaigų išlaikymui yra neracionalu – reikia plėtoti veiksmingesnes alternatyvaus gydymo formas.
„Jeigu mes nuspręsime imtis reformų šiemet, tai po 20-30 metų galėsime švęsti pergalę, kad sukūrėme normalią sistemą, kur proporcingai investuojama ir į sveikatos, ir į socialinio sektoriaus paslaugas“, – sakė D. Pūras.
Tačiau, kaip pastebi specialistai, tam būtina ir visuomenės tolerancija, kurios Lietuvoje labai trūksta. Pernai rudenį atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, net 51 proc. respondentų mano, kad psichikos ligonius reikia izoliuoti.
„Visuomenėje labai daug pasenusių požiūrių. Turime aiškinti žmonėms, kad absoliučią daugumą nusikaltimų padaro sveiki, o ne psichikos ligomis sergantys žmonės“, – pabrėžė D. Pūras.
Tuo tarpu atskirdama tokius žmones į uždaras teritorijas, visuomenė atima iš jų galimybes pasveikti ir tokiu būdu tik didina socialinę naštą sau.
„Nuo psichikos ligos galima pasveikti. Net šizofrenijos atveju galimybė išgyti santykinai yra daug didesnė, negu sergant cukriniu diabetu arba širdies ligomis. Bet kai psichikos ligoniai vien tik suvaržomi, galimybė pasveikti jiems nesuteikiama“, – akcentavo Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro gydytojas psichiatras Arūnas Germanavičius.
Specialistai gerai vertina Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ veiklą. Ši organizacija bando užtikrinti stacionariam gydymui alternatyvias paslaugas sutrikusio intelekto žmonėms. Tačiau žmonės, kurie gimė sveiki ir psichikos ligomis susirgo jau būdami 16-30 metų, iki šiol neturi jokios alternatyvos – gydymui jie atskiriami nuo visuomenės, apgailestavo A. Germanavičius.
Gydytojo žodžiais, būtina iš esmės pagerinti ir ankstyvąją pagalbą psichikos ligomis sergantiems vaikams ir jaunuoliams. Mokyklų darbuotojai turi išmokti pastebėti ankstyvų neurozių simptomus, nes šeimos nariai į medikus dažniausiai kreipiasi pavėluotai – tada, kai ligos požymiai matomi jau ir ne specialisto akimi.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas atkreipia dėmesį į ypač žalingą asmenų neveiksnumo nustatymo tvarką, kuria savanaudiškai pasinaudoja žmonės, siekiantys pripažinti asmenį neveiksniu turtiniais ar kitais savanaudiškais interesais. „Tokia tvarka gali būti panaudojama ir siekiant žemų politinių ar verslo interesų“, – pabrėžia K. Čilinskas.
„Neveiksnumo nustatymas – savotiškas dvasinės ir pilietinės mirties nuosprendis, griežtesnis už kriminalinę bausmę. Teisiant nusikaltimą padariusį asmenį, užtikrinamas gynėjo dalyvavimas. Todėl ir asmenims, kuriuos siekiama pripažinti neveiksniais, valstybė turi užtikrinti didesnes jų teisių garantijas, įskaitant prokuroro ir valstybės garantuojamo advokato dalyvavimą šiame procese“, – teigia K. Čilinskas.
Pasak K. Čilinsko, dabar galiojantys teisės aktai atsakingų asmenų neįpareigoja išsiaiškinti ir pateikti teismui išvadą, ar psichikos liga sergantis asmuo yra pavojingas aplinkiniams ir pačiam sau, t.y., nesiaiškinama, ar tokiam žmogui nepakaktų slaugos ir neatimant visų jo teisių.
„Globos institucija laikosi tradicinės nuomonės, kad pasmerktiesiems geriausia skirti globą, o tai reiškia – pripažinti juos neveiksniais. Civilinio proceso kodeksas neįpareigoja teismo užtikrinti neveiksnumui pasmerkto asmens dalyvavimo, tai yra žmonės pripažįstami neveiksniais už akių“, – teigia K. Čilinskas. Anot K. Čilinsko, tyrimo metu nustatyta atvejų, kai apie sprendimą pripažinti neveiksniu asmuo sužino tik atvykęs į pensionatą arba apskritai nėra apie tai informuojamas.

Eltos informacija


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA, Žmogaus teisių apsauga. Išsisaugokite pastovią nuorodą.