Kitaip nei tvirtina valdžios pareigūnai, Europos Sąjungos (ES) Konstitucija iš esmės keičia Bendrijos pobūdį – ją patvirtinus, ES taptų centralizuotai valdoma politine, ne vien ekonomine sąjunga.
Savo ruožtu ES Konstitucijos skubotam ratifikavimui Seime pritarę politikai ignoravo piliečių nuomonę ir toliau tyčiojasi iš žmonių, aiškindami, jog referendumai dėl ES Konstitucijos – nereikalingi, nes žmonės esą nesupranta, dėl ko balsuoja.
Taip Eltai penktadienį tvirtino Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.
„Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kalbėdamas apie priežastis, paskatinusias olandus ir prancūzus referendumuose balsuoti prieš ES Konstituciją, nurodė, kad jos tekstas paprastiems žmonėms nesuprantamas, todėl ji yra ne referendumo, o nuolatinio ir ilgo mokymo reikalas. Panašiai ministras kalbėjo ir Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo Seime išvakarėse. Tuomet jis teigė, kad Konstitucijoje iš viso nėra dalykų, kurie galėtų dominti paprastus žmones, todėl Lietuvai svarbiau rūpintis ES milijardais, o ne Konstitucijos svarstymu”, – stebėjosi A.Valionio žodžiais K.Čilinskas.
Pasak advokato, kadangi valdžia užėmė tokią poziciją ir labai skubėjo ratifikuoti Sutartį, šis svarbus Lietuvai ir Europai aktas buvo ratifikuotas net neturint oficialaus lietuviško teksto.”Valdžios atstovai skubiai – paprastu, net ne konstituciniu įstatymu – ratifikuodami Seime Sutartį dėl Konstitucijos Europai, teigė, kad joje nesą nieko naujo ir kad ji tėra iki šiol priimtų susitarimų rinkinys. O iš tikro šiuo aktu vietoje dabartinės ES kaip ekonominės sąjungos bandoma įsteigti naują, labiau integruotą ir centralizuotai valdomą politinę valstybių sąjungą”, – pažymėjo teisininkas.
Jo teigimu, jei įsigalios ES Konstitucija, naujoji politinė sąjunga, kitaip nei iki šiol veikianti ekonominė sąjunga, taps juridiniu asmeniu. Mat Sutartyje nurodoma, kad, ją ratifikavus, ES valstybių piliečiai įgis antrą – ES – pilietybę, o Sąjungos Konstitucija turės viršenybę valstybių narių konstitucinių aktų atžvilgiu. Sąjungos valstybių narių kompetencijai priklausys tik tos valdymo sritys, kurių Konstitucija nepriskiria Sąjungos kompetencijai, pabrėžė K. Čilinskas.
Žinomą advokatą nustebino ir pačių politikų, skubėjusių pritarti ES Konstitucijai, nesigaudymas šio dokumento turinyje.
„Lietuvos valdžios atstovų tvirtinimas, kad tik jie, o ne paprasti žmonės, suprantą Sutartį dėl Konstitucijos Europai, yra ne tik nekorektiškas, bet ir neatitinka tikrovės. Po to, kai buvo ratifikuota Sutartis, jie pradėjo teigti, kad dabar svarstytinas klausimas dėl Ignalinos AE uždarymo terminų nukėlimo. Mes, teisininkai, buvome priversti pastebėti, kad, ratifikuodamas Sutartį dėl Konstitucijos Europai, Seimas kartu patvirtino įsipareigojimus dėl Ignalinos AE uždarymo terminų. Tai įrašyta Sutarties tekste. Matyt, valdžios atstovai nesusipažino su Sutartimi, jei po jos ratifikavimo pradėjo kelti klausimus, kurie ratifikavimu jau išspręsti”, – konstatavo K.Čilinskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog net tose valstybėse, kur daug dešimtmečių nebuvo jokių referendumų, šįkart ryžtasi referendumus surengti, nes Sutartimi kuriama glaudesnė Sąjunga, reikalaujanti iš ES narių atsisakyti daugiau suvereniteto.
„Valdžios atstovai teigia, jog, pagal Lietuvos teisę, Sutartis gali būti ratifikuota ir paprasta balsų dauguma Seime. Tuo tarpu visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad dauguma Lietuvos piliečių mano, jog Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai turėjo būti pritarta referendume. Toks „neišmanančių”, anot užsienio reikalų ministro, žmonių galvojimas atitinka Lietuvos Konstitucijos 9 straipsnį, pagal kurį, svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti sprendžiami referendumu. Taigi kyla klausimas – ką reikia mokyti demokratijos ir teisės pradžiamokslio?”, – piktinosi teisininkas.
Jo žodžiais, nedemokratiniu, nekonstituciniu ir, teisinio stabilumo požiūriu, rizikingu būdu ratifikavusi Sutartį ir paniekinusi savo šalies piliečių teises, Lietuvos valdžia yra daug silpnesnė ES grandis ir labiau nutolusi nuo ES Konstitucijos idealų, nei tos valstybės, kuriose piliečiai demokratiškai priima svarbius sprendimus.
ELTA primena, kad Lietuva buvo pirmoji ES valstybė, ratifikavusi ES Konstituciją. Pernai lapkričio 11 d. už įstatymo dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo projektą balsavo 84, prieš – 4, susilaikė 3 parlamentarai.
Pernai spalio 29 dieną Romoje pasirašytos Konstitucijos ratifikavimo procedūros Lietuvos Seime užtruko vos savaitę.
Kaip jau skelbė ELTA, trečiadienį maždaug 62 proc. olandų, sekdami prancūzų pavyzdžiu, balsavo prieš Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Sekmadienį ES Konstitucijai pritarė tik maždaug 45 proc. Prancūzijos rinkėjų.
Sutartį jau yra ratifikavusios Lietuva, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija, Latvija ir Austrija bei patvirtinęs Europos Parlamentas.
Konstitucija įsigalios 2006 metų lapkričio 1 dieną, jei iki to laiko ją ratifikuos visos organizacijos narės. Jei bent viena valstybė nespės per numatytą terminą ratifikuoti Konstitucijos, ji įsigalios tada, kai reikiamus dokumentus deponuos paskutinė ES narė.
Eltos informacija