K.Čilinskas įžvelgia bandymą išvengti teisingumo ir grėsmę žodžio laisvei

Parengta Visuomenės informavimo įstatymo pataisa gali padėti išvengti teisingumo ir suduoti smūgį žodžio laisvei, tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos primininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas.

Taip jis Eltai penktadienį komentavo Seimo nario Henriko Žukausko parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą. Pagal ją generalinis prokuroras tam tikrais atvejais galėtų gauti duomenis apie žurnalisto informacijos šaltinį.

Pasak K.Čilinsko, teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį yra svarbių visuomenės vertybių – informacijos skleidimo, žodžio laisvės – garantija. Tiek žurnalistas, tiek informaciją teikiantis asmuo, ypač kai jie atskleidžia pavojingo ar įtakingo asmens neteisėtą veiklą, turi žinoti, kad bus apsaugoti nuo persekiojimo. Šios teisės įgyvendinimas esą padeda pažaboti pareigūnų savivalę, atskleisti jų nusikaltimus ir piktnaudžiavimus.

Tačiau, kaip yra pabrėžę Konstitucinis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, demokratinėje valstybėje žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį nėra absoliuti. Ji gali būti pažeista, kai dėl paskleistos informacijos visuomenėje atsitiko ypatingas įvykis, kuris iškėlė visuomenės interesą aukščiau už laisvę skleisti ir gauti informaciją, interesą pažaboti pareigūnų savivalę, atskleisti nusikaltimus ir piktnaudžiavimus.

Todėl Visuomenės informavimo įstatyme gali būti numatyta žurnalisto pareiga atskleisti informacijos šaltinį ypatingais atvejais, kai to reikia teisingumo vykdymui ar kai to reikalauja kiti itin reikšmingi interesai.

K.Čilinsko teigimu, tik nešališkas teismas gali spręsti, ar įvyko toks ypatingas atvejis. Pateiktoje įstatymo pataisos projekte nustatoma, kad šį klausimą sprendžia generalinis prokuroras.

„Nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisa parengta siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kaip tik esminis dalykas – tik teismas vykdo teisingumą – iš to nutarimo yra praleistas“, – pabrėžė advokatas.

Jo manymu, tai tikriausiai padaryta neatsitiktinai: „Kaip rodo paskutinių dienų įvykiai, Seimo politikai generalinio prokuroro atskaitomybę Seimui supranta kaip galimybę kviestis generalinį prokurorą ir reikalauti duomenų apie konkrečiose bylose surinktus įrodymus. Tai daroma nepaisant to, kad Konstitucija draudžia Seimo narių kišimąsi į bylas, kuriose teisingumą turi vykdyti teismas“.

K.Čilinskas priminė, kad Seimas, neleisdamas riaušių organizavimu įtariamo parlamentaro Jono Ramonas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ėmėsi teismo vaidmens ir sukliudė įvykdyti teisingumą teisme.

Seimo narių ir kitų aukštų valstybės pareigūnų neliečiamumas yra svarbi Tautos suvereniteto ir teisinės valstybės garantija, tačiau parlamentaro asmens neliečiamumas esą negali būti suprantamas kaip galimybė Seime rasti priedangą nuo atsakomybės už nusikaltimus. Tokia teisinė praktika būdinga oligarchinio valdymo valstybėms.

Anot advokato, Seime pateiktas „spaudos laisvės suvaržymą liečiantis projektas“ turi būti atidžiai suderintas su teisinės valstybės reikalavimais.

Vija Pakalkaitė, ELTA,
www.DELFI.lt


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA. Išsisaugokite pastovią nuorodą.