K. Čilinskas įregistravo alternatyvą siūlomoms Atominės elektrinės įstatymo pataisoms

Seime užregistruotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Kęstučio Čilinsko parengtas Atominės elektrinės įstatymo 1 ir 2 str. 10 str. 1 dalies ir 11 str. pakeitimo įstatymas. Jis yra alternatyvinis Vyriausybės pateiktam projektui.

Esminė projekto naujovė, pasak K.Čilinsko,-AE įstatymas iš tikrųjų turi tapti įstatymu dėl AE statybos. Todėl projekte nustatomos valstybės institucijų pareigos realiai pradėti AE statybos projektą ir užtikrinti, kad būtų nustatytu laiku baigta. Vyriausybė turi skubiai parengti ir teikti Seimui tvirtinti ir visuomenei svarstyti naujos AE projekto koncepciją, turi parengti viešo konkurso nuostatus, pagal kuriuos bendrovės, įnešančios daugiausiai lėšų AE statybai, tampa AE nacionalinio investuotojo- valstybės valdomos AB “Lietuvos energija” – didinamo kapitalo dalininkais arba AE statybos strateginiais parteriais. Be to, Vyriausybė skubiai turi parengti ir teikti Seimui įstatymo projektą, pagal kurį iš valdžios, mokslo ir pilietinių organizacijų atstovų bus sudaroma Nacionalinė naujos AE projekto taryba, stebėsianti Lietuvos institucijų veiklą ir teiksianti rekomendacijas, kad statybos projekto vykdymas užtikrintų nacionalinius interesus.

K.Čilinsko teigimu, iki šiol įstatyme nėra jokių konkrečių normų, liečiančių realų AE projektą. Tai tėra įstatymas apie tai, kaip Vyriausybė bendrovei VST (jos akcijas kontroliuojančiai UAB NDX energija) perleidžia žymią dalį brangiausio Lietuvos nacionalinio turto-elektros energetinės sistemos, įskaitant Lietuvos, o VST, rūpesčiu statomos AE projekto kontrolę ir būsimos AE duodamas pajamas, kurios plauks ne tik iš Lietuvos, bet iš viso Baltijos bei Skandinavijos regiono.

K.Čilinsko užregistruotame projekte nebenurodoma konkreti bendrovė kaip turinti teisę įsigyti minėtą nacionalinį elektros energetikos turtą. Tai, pasak teisininko, būtina padaryti ne tik ginant teisingumą ir vartotojų teises (monopolistas visuomet didina kainas), bet ir dėl to, kad įtraukus dominuojančią padėtį šiame versle įgyjančią bendrovę AE statybos projektas iš viso negali būti pradėtas. Pasak K.Čilinsko, Seime dar prieš priimant įstatymą, buvo gautos Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos TM pastabos, į kurias Vyriausybė kažkodėl nereaguoja. Iš jų matyti, kad Vyriausybė turėjo pranešti Europos Komisijai apie tai, kad svarsto projektus, pagal kuriuos pagal kuriuos vienos bendrovės savininkai, kaip jau valdantys didelę dalį Lietuvos verslo, įskaitant energetikos sistemą, įgytų kelis kartus didesnes galias energetikos versle, kuris palies ir kitas ES šalis-būsimas AE energijos vartotojas. Tokiai didžiulei kapitalo koncentracijai vienų savininkų rankose reikalingas Europos Komisijos leidimas. Jo nėra. Be to, reikalinga ir Lietuvos Konkurencijos tarybos išvada. Jos nėra.

K.Čilinsko nuomone, Vyriausybei sunku parūpinti teigiamas išvadas iš minėtų institucijų, nes tiek Lietuvos, tiek ES teisės aktai, Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 139/2004, draudžia rinkoje apriboti konkurenciją, kitų ūkio subjektų galimybes versle ir užimti vienai bendrovei tiesiogiai ar per dukterines įmones koncentruoti tame versle kapitalą ir įgyti dominuojančią padėtį. t.y., tokiu būdu, kokį vienai bendrovei siūlo Vyriausybė.

Vartotojų teises ir kitų įmonių verslo galimybes ribojanti kapitalo koncentracija, draudžiama tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek Konkurencijos įstatymo. Nesant konkurencijos, šioje srityje, stipriai didėtų elektros energijos kainos vartotojams.

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 52 nustatomas dominuojančios padėties supratimą kaip tik atitinka tą padėtį, kurią Vyriausybė nori suteikti VST bendrovei.

Be to, pagal įstatymą ir Vyriausybės siūlomas pataisas dominuojančią padėtį nacionaliniame energetikos ūkyje ir valdant būsimos AE duodamas pajamas, viena be bendrovė, pasak K.Čilinsko, siūloma įgyti ne įnešant pinigus, o remiantis skirtumu, kuris susidaro bendrovės kapitalo vertę įvertinus brangiai, o valstybės valdomos AB “Lietuvos energija” ir RST kapitalą įvertinus pigiau.

Taip Lietuvai nenaudingai nustačius vertes, pasak K.Čilinsko, Vyriausybė skubina Seimą pritarti jos siūlymams, nes tikroji elektros energijos skirstymo bendrovių vertė greitai gali išaiškėti. Tai priklausys, kaip RST ir VST kapitalą (pajamas) liečiantį klausimą išspręs Lietuvos Konstitucinis teismas ir Europos Teisingumo teismas. Šiuose teismuose bus išspręstas ginčas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio, kuris 2004 m. Nustatė, kad visų elektros vartotojų (tame tarpe – įmonių) įrenginiai gali būti prijungiami tiesiogiai prie perdavimo tinklų (t.y., nemokant VST ir RST už tarpininkavimą-paskirstymą) tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius pats atsisako prijungti prie savo skirstomųjų skirstomų tinklų. Žinoma, niekas nenori atsisakyti pelno, todėl ši norma sukūrė privalomus visiems vartotojams tarpininkus, kurie gauną iš tarpininkavimo pelną. Kol kas neišspręsta, ar minėta įstatymo norma suderinama su Konstitucijoje įtvirtintais sąžiningos konkurencijos, vartotojų teisių gynimo bei teisinės valstybės principais ir su 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Joje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti vartotojams prieigą, pagal jų pasirinkimą: ir tiesiogiai prie perdavimo linijos ir per tarpininką – paskirstymo sistemą. Todėl, ar skirstomųjų bendrovių kapitalą padedanti sukurti įstatymo norma yra teisėta šiuo metu sprendžia du teismai: Lietuvos Konstitucinis teismas ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas.

Tad, pasak K.Čilinsko, kol kas neaišku, kieno naudai yra akcijų verčių skirtumas: valstybės ar VST. Tačiau ir už tokį skirtumą įstatymu ir Vyriausybės pataisomis norima perleisti nacionalinės elektros energetikos dalį, įskaitant pajamas, kurias duos Lietuvos rūpesčiu pastatyta AE. Už tai Lietuvos biudžetas negauna jokių lėšų, bet jas praranda, nes pagal įstatymą ir Vyriausybės pataisas niekas kitas, kaip Lietuvos valstybė, tegali turėti pareigą užtikrinti naujos AE statybą ir finansavimą. Privačioms bendrovėms valdžia negali įstatymais nurodinėti, ką ir kaip ji turi statyti. Todėl, teigia K.Čilinskas, paskolų ėmimas ir gražinimas, statybos organizavimas Lietuvos biudžetui kainuos žymiai daugiau, nei pagal kol kas pripažintą įvertinimą kainuoja valstybės ir privačios bendrovės valdomų akcijų vertės skirtumas. Nėra ko kalbėti, kad dar daugiau nacionalinis biudžetas praras vis dar už tą patį akcijų vertės skirtumą privačiai bendrovei atiduodamas 38 procentus būsimų nacionalinės elektros energetikos pajamų, kurios išaugs, pradėjus į kaimynines šalis pardavinėti naujos AE energiją.
Pagal galiojantį įstatymą, nurodo K.Čilinskas, turėjo vykti VST (pagrindinio akcijų valdytojo NDX energija) derybos su Vyriausybe, dėl to, kokiomis sąlygomis VST tampa nacionalinio investuotojo-valstybės kontroliuojamos bendrovės „Lietuvos energija“ kapitalo dalininku. Tačiau Vyriausybė negalėjo priversti VST derėtis dėl to, kam ją įgaliojo įstatymas, nes kaip minėta, valdžia negali priversti privačios bendrovės be jos sutikimo ką nors keisti savo veikloje. O tokio sutikimo, kuris juridiškai suvaržytų, VST nedavė. Todėl Vyriausybė nusprendė teikti Seimui įstatymo pataisų projektą, kuriuo nori dar labiau pabloginti Lietuvos valstybės padėtį. Iš ligšiolinio nacionalinio investuotojo AB „Lietuvos energija“, kurios akcijos priklauso valstybei, atimamas nacionalinio investuotojo statusas. Projektu Vyriausybė siūlo VST (UAB „NDX energija“) savininkams sukurti AB „LEO LT“, į kurią jie įneštų vėl tą patį, kol teismai neišsprendė bylos, neaiškų, akcijų vertės skirtumą. Be to, teigia K.Čilinskas, iš įstatų projekto matyt, kad „LEO LT“ tikslas – ne statyti AE, o per savo dukterines įmones valdyti pagrindinę Lietuvos Respublikos energetikos sistemos dalį. Privačios bendrovės savininkams siūloma daugiau kaip trečdalis elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų Vadinasi, teigia K.Čilinskas, Lietuvos valstybei lieka rūpestis, kad veiktų AE ir kitos elektrinės, o teikiamos energijos perdavimo ir skirstymo (ne tik į Lietuvą) kylančios pajamos – bus dalinamos tarp valstybės ir privačios bendrovės savininkių. K.Čilinsko manymu, tokį brangų verslą viešo konkurso metu pardavus, Lietuva surinktų lėšų AE statybai ir vis tiek išsaugotų didesnės dalies šio verslo kontrolę.

Todėl K.Čilinskas teikiamu projektu ir siūlo tą brangaus nacionalinio verslo dalį parduoti viešame konkurse ir iš daugiausiai pasiūliusių bendrovių gautų lėšų pradėti vykdyti AE projektą. Priešingu atveju Vyriausybė turės skolintis lėšų, nes pagal savo pasiūlymus ji nė cento iš privačios bendrovės už minėtą verslą negauna.

 

Šaltinis:  Bernardinai.lt


Įrašas paskelbtas temoje Darbas Seime, Prieš LEO LT. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.