K.Čilinskas: „Artėjant rinkimams, subrendusio JDJ medžio šakos apgenėtos – atsisakyta partijoms priklausančių narių!..“

Pagaliau įvyko tai, kas jau seniai turėjo įvykti. Pastaruoju metu suaktyvėjusi vidinė trintis Jungtiniame demokratiniame judėjime tarp nepartinių ir įvairioms partijoms priklausančių asociacijos narių, neslepiančių ambicijų išnaudoti JDJ autoritetą kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų, o vėliau ir Seimo rinkimuose, paspartino Judėjimo branduolio apsisprendimą „departizuotis“. Liepos 2dieną, visuotinio susirinkimo išvakarėse, artimiausi JDJ lyderio, teisininko Kęstučio ČILINSKO bendražygiai – aktorius R.Adomaitis, akademikas A.Kudzys, filosofas, doc. K.Stoškus, pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkas V.Bakas, sociologas, profesorius G.Merkys, ekonomistė dr. A.Maldeikienė bei kiti pasirašė kreipimąsi į visuomenę, kuriame teigiama, kad nesąžininga partijų veikla verčia atsisakyti partijų narių pilietiniame demokratiniame judėjime.

Kęstučio Čilinsko kalba JDJ visuotiniame susirinkime
Džiaugiuosi, kad mums pavyko išspręsti visus nesklandumus, kurie trukdė pradėti visuotinį JDJ susirinkimą… Demokratiniame judėjime galimos skirtingos nuomonės ir visas jas reikia išsakyti, pasiginčyti. Bet kuriuo atveju, aš manau, kad mes nepamiršome tų vaizdinių, atspindinčių JDJ veiklą, kuriuos matėme ekrane prieš prasidedant visuotiniam susirinkimui. Nors istoriniu aspektu paėmus, tai gan neilgas gyvenimas, tačiau sprendžiant iš ką tik parodytų nuotraukų, mes matome, kad tas gyvenimas buvo labai turiningas, gan įdomus ir veržlus reiškinys. Todėl aš tikrai norėčiau padėkoti visiems Judėjimo nariams, besilaikantiems vienokių pozicinių nuostatų ar kitokių, partiniams ir nepartiniams, visiems aktyviems nariams, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie to, kad šita visuomeninė jėga atsirastų šalyje.
Mūsų pagrindinė misija – įgyvendinti Konstitucijos veikimą Lietuvoje. Šiandien negalime teigti, kad šalies gyvenimas remiasi Konstitucija. Daugelis konstitucinių garantijų neveikia. Tarkim, ekonomikos srityje, jeigu Konstitucijoje parašyta, kad monopolijos draudžiamos, tai mes visi puikiai žinome, jog šalyje monopolijos dominuoja, teikdamos gyventojams tam tikras monopolines paslaugas. Ir kaip tik čia pasireiškia didžiausias žmonių skurdinimas, didžiausias pajamas ir pelnus kraunant monopolijoms. Esanti politinė sistema ne tik „pakenčia“ tokią tvarką, bet galbūt jai  netgi naudinga išsaugoti tokią monopolinę sistemą. Tačiau tai nėra demokratinė ekonomika, tai nėra laisvoji rinka, nes konkurencija nuolat pažeidžiama. Tik todėl ir vidutinis sluoksnis Lietuvoje niekaip negali susiformuoti.
Konstitucija taip pat numato visų piliečių lygias galimybes dalyvauti šalies valdyme. Būtent su šia idėja susikūrė Jungtinis demokratinis judėjimas idant būtų įgyvendinta ta konstitucinė nuostata. Tiek savivaldybėse, tiek prie Seimo, Vyriausybės rūmų ar prie prokuratūros pastatų, JDJ parodė, kad Judėjimo žmonės yra pasirengę siekti, kad valstybėje būtų įgyvendinta konstitucinė tvarka.
Tačiau, žinoma, mes turime teisingai įvertinti savo jėgas. Mes negalime apversti aukštyn kojom Lietuvos ir elgtis kitaip, nei reikalauja Konstitucija. Iš tikrųjų mūsų šalyje susiformavo du stiprūs poliai – oligarchinė-monopolinė pinigų jėga, iš vienos pusės, o iš kitos – politinė viršūnė, tampriai susijusi su ta pinigų jėga. Tuo tarpu likusiai visuomenei atitenkanti „misija“ – maitinti tą viršūnę, tai yra, finansiškai aprūpinti ekonominį-oligarchinį-politinį „elitą“, formuojant biudžetą iš paprastų žmonių, smulkaus ir vidutinio verslo surenkamais mokesčiais. Tokia sistema ir toliau didina susvetimėjimą mūsų šalyje.
Ką daryti, kad žmonės nebėgtų iš Lietuvos? Visai nebūtina gyventi labai turtingoje šalyje. Aš manau, kad ne piniguose slypi didžiausia problema. Apklausos rodo, kad iš Lietuvos emigruojama todėl, kad čia nėra demokratijos, neginamos žmogaus teisės, nėra teisingumo. Todėl mes, trokštantys Lietuvą paversti namais, į kuriuos žmonės norėtų sugrįžti, o ne bėgti, turime suvokti, kad ne pinigai čia svarbiausia. Pavyzdžiui, aš taip negalvoju. Pavažinėjęs po Lietuvą niekur nemačiau, kad miestų ar provincijos gyventojams rūpėtų vien tik pinigai. Kur kas svarbiau yra tai, kad žmonės jaustųsi šios šalies piliečiais ir šeimininkais, kitaip sakant, kad čia būtų demokratinė tvarka ir piliečiai galėtų nevaržomai dalyvauti šalies valdyme, savivaldybėse bei centrinėse valdžios institucijose priimant sprendimus.
Turbūt visi žinote istoriją su Orhuso darbo grupe, kurioje teko dirbti ir Judėjimo nariams. Mes susidūrėme tiesiog su juokinga situacija. Kaip žinia, Orhuso konvencija numato piliečiams galimybę dalyvauti svarstant teritorijų planavimo, statybos, aplinkos tvarkymo klausimus. Lietuvos valstybė susilaukė priekaištų iš užsienio, kad čia nesilaikoma pagrindinių  Orhuso konvencijos nuostatų, kadangi šalies valdžia neprileidžia žmonių, svarstant esminius klausimus. Reaguodama į tai Vyriausybė sudarė specialią darbo grupę, į kurią surinko patyrusius specialistus iš Aplinkos ministerijos, tarptautinės teisės žinovus, žmogaus teisių gynėjus, o mane paskyrė Orhuso darbo grupės pirmininku. Matyt, norėta parodyti užsieniečiams, kad Lietuvoje viskas tvarkoje, reaguojama į pastabas, bet iš tikrųjų gavosi iš ties juokinga situacija. Nors mūsų darbo grupė laiku nustatė, kurie Seimo ir Vyriausybės projektai prieštarauja Orhuso konvencijai, bet susilaukėme priešingo rezultato – skubos tvarka buvo priimami būtent tie įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, kurie prieštarauja Orhuso konvencijai!.. Šiuo atveju buvo daroma viskas, kad visuomenė būtų izoliuota nuo procesų kontrolės, priimant oligarchijos viršūnei naudingus sprendimus.
Įsivaizduojate, kaip mums sunku bus pasiekti tikros demokratijos, jeigu ignoruojama net vyriausybinė komisija, turinti tam tikrus įgaliojimus, o Vyriausybė priima tik tokius sprendimus, kokie yra iš anksto užsakyti!.. Tai aš vadinu oligarchiniu valdymu. Todėl ateityje mūsų pagrindinis rūpestis – pakeisti oligarchinę tvarką šalyje. Aišku, mes neturime būti naivūs galvodami, kad bus lengva tai padaryti. Esantis valdžioje oligarchinis-politinis elitas, disponuojantis šalies resursais, iš tikrųjų neketina lengvai pasiduoti, o didžioji visuomenės dalis dar nėra pakankamai pilietiškai aktyvi. Dalis žmonių politiškai neutralūs, todėl į partines organizacijas nenori stoti. Mes nematome kito kelio, kaip kurti nepartinį pilietinį demokratinį judėjimą ir padėti visiems norintiems dalyvauti rinkimuose, kadangi iš tikrųjų bus sudarytos labai sunkios sąlygos paprastiems gyventojams, kai tuo tarpu  valdžioje esančios partijos turi savo programas, rėmėjus ir yra finansuojamos iš biudžeto.
Šiame visuotiniame susirinkime sprendžiamas esminis klausimas. Galbūt Jungtinis demokratinis judėjimas išliks partinis. Tokiu atveju nepartiniai nariai turės susirinkti kitoje vietoje ir nuspręsti, ar jie nori burtis į nepartinį pilietinį judėjimą. Tegul partiniai JDJ nariai sprendžia savo klausimus, o nepartiniai – savo. Mes nemanome, kad reikėtų daryti tokią košę – kažkam nevaržomai leisti dalyvauti Judėjimo veikloje, o kažkam neleisti užimti atsakingas pareigas. Kiekvienas turėtų jaustis pilnateisiu judėjimo nariu, turinčiu teisę būti renkamas pirmininku ar kuo nors kitu. Manau, viskas Judėjime turėtų būti skaidru ir aišku, netaikant dvigubų standartų.
Todėl šis apsisprendimas labai svarbus. Nieko blogo jis nepadarys pilietiniam judėjimui, jeigu veiks tos dvi organizacijos. Visomis fibromis jausdamas Judėjimą, jau daugelį mėnesių jaučiuosi bejėgis. Daugiau taip nieko negalima padaryti ir, manau, niekas niekada nepadarytų nieko rimto iš įvairių partijų susidedančioje vienoje organizacijoje. Aš taip įsivaizduoju nepartinio demokratinio judėjimo misiją – pilietinės visuomenės žadinimą, pakilimą ir visišką pakeitimą situacijos Lietuvoje.
Iš tikrųjų ne dabartinės  valdžios veiksmuose matau išeitį. Čia jau viskas yra aišku, viskas išbandyta per daugybę metų. Išeitį matau tik žmonėse, tuose šimtuose tūkstančių sąžiningų piliečių, kurie šiuo metu niekur neįsijungę ir yra apolitiški. Partijos reikalingos, tegul kiekvienas renkasi su kuo jam pakeliui, tačiau neturėtų būti taip, kad viena koja čia, o kita ten. Manau, taip yra teisinga ir geriau, kai kiekvienas gali apsispręsti, o ne tada, kai viskas kažkaip supainiota. Tikiuosi, kad mūsų apsisprendimas pasitarnaus į gerą nepartiniam pilietiniam judėjimui, tiek ir partiniam.
Padidėjusi trintis tarp partinių ir nepartinių JDJ skyrių verčia ieškoti išeities. Man buvo brangu viskas, visi žmonės, visas Judėjimas, tačiau dabar, matyt, atėjo laikas apsisprendimui. Manau, nereikėtų apsunkinti Judėjimo vystymosi ir vieniems kitų. Galime taikiai paspausti vieni kitiems rankas ir toliau, vienokiu ar kitokiu būdu, darbuotis Lietuvos labui. Nepartinio judėjimo įstatų projektas jau yra paruoštas, tad kiekvienam iš mūsų belieka apsispręsti balsuojant „už“ arba „prieš“. Tikiu, jog nuo šios dienos mes iš tikrųjų sustiprėsime, telkdami ir žadindami pilietinę visuomenę. Dabar veiksime skaidriai ir švariai, vengdami dviveidiškumo. Nepartiniai Judėjimo nariai veiks kaip laisvi piliečiai vardan Lietuvos piliečių!..
– Kaip žinia, liepos 3 dieną Vilniuje įvykęs JDJ visuotinis susirinkimas baigėsi kiek netikėtai: mažesnioji JDJ narių dalis liko Pedagoginio universiteto salėje, o didesnioji – susirinko visai kitoje vietoje ir įsteigė Nepartinį demokratinį judėjimą. Kai kurie partiniai bei partiniams politiniams žaidimams simpatizuojantys JDJ nariai priekaištauja, kad skaldote Judėjimą. Na, o kaip jūs pats galėtumėte pakomentuoti susiklosčiusią situaciją? Kas gi čia iš tikrųjų įvyko?
– Iš tikrųjų, viskas turėtų būti tikra ir teisinga. Negali būti visuomeninė organizacija apgaudinėjanti žmones, kad tai neva pilietinis judėjimas, kai faktiškai apie trečdalis JDJ narių – partiniai. Politinės partijos, prisidengdamos nepartiniais, bandė daryti įtaką Judėjimui ir tuo pačiu klaidinti žmones. Svarbiausia, ką mes šiandien padarėme – tai atkūrėme teisingumą. Piliečių judėjimas bus nepartinis, o likusieji JDJ partiniai sudarys jungtinį kelių partijų judėjimą. Nuo šiol partijos turės savo judėjimą, nors aš manau, kad tikras partijos narys tokiu ir turėtų likti. Nes dabar tiktai vaidinama, kai žmogus viena koja yra partijoje, o kita – pilietiniame judėjime, bet iš tikrųjų, tai jis nei čia, nei ten nėra. Matyt, jog kai kurie žmonės ne tik patys save, bet ir kitus yra linkę apgaudinėti.
Žodžiu, ką iš tiesų mes padarėme – tai nuskaidrėjome, sutvirtėjome ir išlikome nepartiniu demokratiniu judėjimu.
– Labai tikėtina, kad tie likusieji „partiniai“ ir toliau klaidins visuomenę, visai nepelnytai naudosis JDJ vėliava, nuveiktais darbais, įstatais bei simbolika? Matyt, jie bandys kenkti Nepartiniam demokratiniam judėjimui?  
– Žmonės greitai atskirs partinį judėjimą nuo nepartinio. Žinoma, „partiniai“ išnaudos JDJ simboliką, vėliavą. Jie pabrėžtinai reikalavo, kad viskas būtų jiems paliekama – tos lėšos, kurios buvo mūsų surinktos, nuotraukos ir vaizdai, netgi JDJ antspaudas. Tačiau Lietuvos žmonės nėra tokie naivūs, kad būtų galima ilgai juos apgaudinėti. Greitai visi supras, kur veikia partijos, vaidinančios pilietinį judėjimą. Ir visai nesvarbu, kokias jie rodys nuotraukas, kokias iškels vėliavas, piliečiai žinos, kad tai yra susirinkę partijų atstovai, kurie apgaudinėdami visuomenę ruošiasi rinkimams.
Na, o mūsų Nepartinis demokratinis judėjimas žmonėms yra aiškus, skaidrus, visi mus pažįsta. Daug kas gerai žino akademiką Antaną Kudzį, aktorių Regimantą Adomaitį, docentą Krescencijų Stoškų, profesorių Gediminą Merkį, maestro Saulių Sondeckį. Žodžiu, daugybė visuomenei gerai žinomų žmonių išliko būtent Nepartiniame demokratiniame judėjime ir sudaro jo branduolį. Negalima sakyti, kad čia įvyko atsiskyrimas, kadangi didžioji dauguma žmonių perėjo į NDJ. Ir tiktai partinė mažuma liko Jungtiniame partiniame demokratiniame judėjime. Balsavimas parodė, kad apie trečdalį sudaro partiniai, kurie pasiliko tame „partiniame“ JDJ.
– Ko gero, politinės partijos prieš rinkimus mielai parems tą, pasak jūsų,  „partinį“ JDJ, tačiau visiškai neaišku, kas rems Nepartinį demokratinį judėjimą?
– Iš tikrųjų valdžioje esančios partijos jau buvo pradėjusios duoti uždavinius partiniams judėjimo nariams. Tad manau, jos turėtų paremti finansiškai partinį JDJ. Iki šiol mums nebuvo problemų su rėmimu. Mes pakankamai daug nuveikėme aukodami savo laiką ir pinigus. Manau, kad ir toliau būtent taip dirbsime. Na, o jeigu atsirastų rėmėjų, mes mielai priimsime jų paramą, kadangi turime tokią teisę ir įstatai tai numato. Žodžiu, kaip neturėjome didelių finansinių sunkumų iki šiol, taip neturėsime ir ateityje.
– Ar nemanote, kad Nepartinis demokratinis judėjimas bus kur kas patrauklesnė visuomeninė pilietinė organizacija naujiems NDJ nariams, kadangi į ją galės įsijungti ne tik statutiniai pareigūnai, bet ir šiaip žmonės, nusivylę politinėmis partijomis?
– Iki šiol buvo nemaža problema, kadangi ne tik miestuose, bet ir rajonuose žmonės vengdavo įsijungti į JDJ, nes nemažai skyrių sudarė vienos partijos atstovai. Suprantama, kodėl nepartiniai žmonės nenorėjo turėti jokių reikalų su partiniais. Lygiai taip pat ir pareigūnai, jie nenorėjo stoti į Judėjimą žinodami, kad jame yra nemažai politinių partijų atstovų. Dabar, kai mūsų Judėjimas tapo švarus, nepriklausomas nuo partijų, ir pasivadino Nepartiniu demokratiniu judėjimu, paprasti žmonės, eiliniai piliečiai jau nebebijos stoti į NDJ, nes nejaus to atstūmimo, kuris būdavo iki šiol, kai kuri nors viena partija įsteigdavo JDJ skyrių ir tuo pačiu, praktiškai, atstumdavo kitus žmones nuo Judėjimo.
– Pasak jūsų, apsivalęs nuo partinės įtakos demokratinis judėjimas galės sparčiau augti, vystytis, efektyviau veikti ir todėl bus atpažįstamas visuomenėje?
– Bus ne tik lengviau darbuotis, bet ir su visai kita nuotaika mes kibsime į darbus. Šiandien, kai didesnioji salės dalis pakilo, paliko partiečius ir išėjo kurti Nepartinį demokratinį judėjimą, jautėsi labai pakili nuotaika. Žmonės jau seniai to troško, nes norėjo, kad viskas būtų skaidru ir aišku. Mes siekėme išvengti konfliktų, tačiau tikrai sunku įsivaizduoti, kaip gali vienoje organizacijoje sugyventi kelių partijų nariai su įvairiausiais uždaviniais. Artėjant rinkimams, aštrėja politinė kova. Visi pamatė, kad neįmanoma efektyviau darbuotis pilietinės visuomenės labui, nes partijoms priklausantys JDJ nariai stengiasi dirbti tiktai dėl savo partijų ir dėl rinkimų.
O dabar, kai Judėjimas tapo skaidrus, nepartinis, pilietinis demokratinis judėjimas, tai žmonių nuotaika iš kart pakilo, viskas pasikeitė, visi ėmė vieni kitus sveikinti. Ir tik tada aš pamačiau, kad ne man vienam, bet ir kitiems buvo sunku taip dirbti, kaip buvo dirbama iki šiol. Mes nuolat jautėme įtampą, kurią sukeldavo būtent partinės organizacijos su savo partiniais kivirčais ir partine kova. Dabar viso to nebeliko. Atslūgo per metus susikaupusi įtampa, nebeliko vidinės kovos. Viešbutyje susirinkusieji žmonės su tam tikru palengvėjimu, gera nuotaika, labai lengvai, konstruktyviai per kelias valandas išsprendė Nepartinio demokratinio judėjimo steigimo klausimus.
– Betgi dar visai neseniai Jungtinį demokratinį judėjimą lyginote su jaunu medžiu, kurio šakų genėti nereikia. Norėjote, kad tas medis sutvirtėtų. Nejau ta pirminė nuostata buvo klaidinga, žvelgiant iš nūdienos pozicijų?
– Aš tikrai manau, kad jauno medžio nereikia skubėti genėti, pjaustyti. Mes šitos nuostatos laikėmės apie pusantrų metų. Nelietėme Judėjimo, nors jau ir seniau buvo įvairių pasiūlymų dėl partinės įtakos. Kurį laiką, kol subrendome, dirbome drauge. Bet dabar, artėjant rinkimams, subrendęs Judėjimas nesunkiai apsisprendė „departizuotis“ – atsisakyti partijoms priklausančių narių. Prieš metus tokio sprendimo niekaip nebūtume galėję priimti, o šiandien daugumai iš mūsų tai buvo lengvas, džiugus, palydimas plojimais sprendimas. Tai rodo, kad dauguma Judėjimo narių pribrendo šiam žingsniui.
Reiškia, Judėjimas jau pasirengęs pirmam sudėtingam išbandymui – atsisakyti vis tiktai nemažos dalies, apie trečdalio savo narių. Mes tai padarėme jausdami, kad mūsų pasodintas JDJ medis jau yra tvirtas, pilnai subrendęs. Apsivalę nuo partijų įtakos galėsime konstruktyviau darbuotis ir ženkliai daugiau nuveikti Lietuvos labui. Taigi, šis mūsų apsisprendimas byloja apie Judėjimo brandą.
– Užsiminėte, jog pagrindinė trintis JDJ viduje ėmė kilti artėjant rinkimams, bet ar nemanote, kad Nepartinis demokratinis judėjimas galėtų iškelti savo kandidatus į savivaldybių tarybas, o vėliau ir į Seimą?  
– Kai Nepartinis demokratinis judėjimas visuotiniame susirinkime priims atatinkamą  sprendimą, tada ir matysim. Kol kas yra tokia nuostata, kad NDJ ne pats eis į rinkimus, bet telks visus piliečius, kurie norės dalyvauti rinkimuose. Aišku, darysime tam tikrą atranką, bursime piliečius ir teiksime jiems pagalbą. Kaip žinote, piliečiai ir partijos Lietuvoje, artėjant rinkimams, yra labai nelygiavertėse pozicijose. Partijoms suteikiamos visos privilegijos, o nepartiniams keliamos vien tiktai kliūtys. Todėl mūsų NDJ sieks suteikti kuo daugiau galimybių ne partijų žmonėms pasirengti rinkimams ir dalyvauti juose sėkmingai. Tą dalyką mes darysime, tačiau kaip Nepartinis demokratinis judėjimas neišnyksime, išėję į savivaldos institucijas ar į Seimą. Mes turime išlikti tam, kad ir toliau stiprintume pilietinę visuomenę, demokratines, pilietines institucijas Lietuvoje, kad užtikrintume piliečių dalyvavimą valdžioje. Esame tam pašaukti. Visiems nepartiniams, kurie norės dalyvauti rinkimuose ir bus to verti, mes iš tikrųjų stengsimės padėti.

Juozas Ivanauskas

Šaltinis: demokratija.eu


Įrašas paskelbtas temoje „Renkuosi demokratinį judėjimą“.. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *