Asmens teisė į privatų gyvenimą yra pažeidžiama

Teisės aktų spragos suteikia galimybę kištis į žmogaus privatų gyvenimą klausantis jo telefoninių pokalbių, stebint jo naršymą ar susirašinėjimą internetu. Tai nustatė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atlikęs tyrimą apie asmens privataus gyvenimo ribojimą elektroninių ryšių srityje.
„Pagal Elektroninių ryšių įstatymą, telefoniniai pokalbiai, trumposios žinutės, naršymas internete, elektroninis paštas – techniniu požiūriu yra tas pats, o čia teisinis reguliavimas neužbaigtas. Įstatymuose daug nuorodų į poįstatyminius aktus, kurių nėra“, – pirmadienį konferencijoje sakė instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Jo teigimu, nors, tiek Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija numato informacijos apie asmens privačius duomenis ribojimą, „pareigūnams, jei nėra parašyta tiesiai, jokia Konstitucija ar Europos konvencija nesvarbu“. O tai, pasak direktoriaus, slaptą informaciją gaunantiems pareigūnams suteikia didelę diskreciją.
Konferencijoje dalyvavęs instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas kaip pavyzdį įvardijo asmenų telefoninių pokalbių viešinimą, kuris tarptautinėje teisėje yra griežtai reglamentuojamas. „Negali būti pagarsinami jokie pokalbiai, kurie žemina žmogaus garbę ir orumą. Teismas gali jais naudotis, bet pagarsinti negali, kol nenustatyta asmens kaltė“, – sakė K. Čilinskas.
Jo manymu, toks žmogaus teisių pažeidimas Lietuvoje reiškia, jog „niekas nevyksta atsitiktinai“. Pasak instituto valdybos pirmininko, „kažkieno rankose yra tie svertai, ir jie naudojami, kad šešėlyje liktų patys svarbiausi dalykai“. Jo teigimu, tiek „Mažeikių naftos“, tiek teisėjų bylose dėmesys buvo nukreipiamas į teisėjų tarpusavio pokalbius ar ministrą, kuris vykdė teisės aktus, tačiau nežiūrima į tikrąją korupciją – kontrabandos srautus per sieną ar milijoninių sumų išgrobstymus.
Be to, K. Čilinskas pabrėžia, jog slaptą informaciją paviešinantys pareigūnai tokių veiksmų dėka gali „daryti karjerą“. H. Mickevičius įstatymų spragomis taip pat įvardijo teismų teisę nesivadovauti liudytojų parodymais, o tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, bei prokuroro galimybę tam tikru atveju atskleisti asmenų bendravimo elektroniniais ryšiais turinį.
K. Čilinsko teigimu, yra galimybė neteisingai surinktą slaptą medžiagą pardavinėti ir kitaip ja manipuliuoti: naujųjų technologijų dėka galima „klonuoti“ balsą, t. y. apsimesti kitu asmeniu. Direktoriaus teigimu, taip pat „galima paprašyti, kad teisėjui paskambintų nusikalstamo pasaulio atstovas, ir čia jau prasideda problema“.
Todėl tyrimą atlikusio instituto atstovų teigimu, būtina sudaryti teisės aktų paketą, kuris detaliai reguliuotų visas duomenų rinkimo, perdavimo, atskleidimo, atsakomybės už taisyklių pažeidimą ir kitas procedūras. Jie surinktą informaciją sakė perduosią valdžios institucijomis ir tikisi, kad į ją „bus sureaguota“.
Nors konferencijoje dalyvavusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, „išvardinti konkrečių informacijos atskleidimo atvejų negalima“, jis irgi pripažino, kad yra įstatymų spragų.
Institutas vykdo ilgalaikį teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą projektą, kurio pirmą dalį apie asmens kodo naudojimą Lietuvoje visuomenei pristatė 2004 metų liepą. Trečiąja tyrimo dalimi ketinama aiškintis, kaip Lietuvoje saugomas asmens fizinis ir teritorinis privatumas.

Eltos informacija


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA, Žmogaus teisių apsauga. Išsisaugokite pastovią nuorodą.