In memoriam Kęstučiui Čilinskui

Prabėgo lygiai metai, kai netekome advokato, teisės eksperto, žmogaus teisių gynėjo, NDJ įkūrėjo ir žymaus visuomenės veikėjo Kęstučio Čilinsko.
Šio Žmogaus vardas teisybės nerandantiems teikė viltį. Be abejo, vienas žmogus, kad ir koks pasišventęs teisei, kad ir koks intelektualus, profesionalus ir neskaičiuojantis darbo valandų, kad ir koks užjaučiantis būtų, niekada visų skaudulių nepajėgs išspręsti. K.Čilinskas dirbo be atokvėpio, tačiau matė būtinybę žmonėms patiems teisiškai prusti, burtis ir ginti savo teises. Jis buvo teisininkas, drąsinęs pilietinę visuomenę, būręs ir telkęs piliečius viešojo intereso gynybai, analizavęs ir dalijęsis savo profesionaliomis teisininko įžvalgomis ir patarimais su visais, niekuomet nebijojęs imtis sudėtingų bylų, neretai gynęs teisybės ieškančius dykai. Jis buvo stiprus moralinis autoritetas daugeliui.
Matydamas teisinės sistemos ydas K.Čilinskas siūlė demokratizuoti teismus įsteigiant prisiekusiųjų institutą, kartu su suburtu demokratiniu judėjimu siekė, kad  būtų užtikrinta korumpuotų politikų ir pareigūnų atsakomybė, reikalavo panaikinti senaties terminą ekonominiams ir korupciniams nusikaltimams, įkurti piliečių renkamą valstybės prokurorą ir renkamą tribunolą – specialų teismą aukštiems valstybės pareigūnams ir politikams teisti.
Patriotiškumas neleido K.Čilinskui būti abejingam Lietuvos likimui, jis laikė garbe ir pareiga prisidėti prie Tėvynės gerovės kūrimo. Atkuriant Nepriklausomybę, po 1991 m. sausio 13-osios, K.Čilinskas vedė derybas su sovietine kariuomene ir OMONu dėl agresijos veiksmų nutraukimo ir pasitraukimo į Rusiją, darbavosi Vyriausybėje, skaitė studentams paskaitas apie teisėkūrą. Vėliau bandė įdėti indėlį į įstatymų leidybą Seime, tačiau supratęs, kad esminiai sprendimai Seime nepriimami, kad jie priimami užkulisiuose, atsisakė toliau dalyvauti politikų vaidinimuose ir kituose rinkimuose į Seimą nebekandidatavo. Jis tikėjo, kad tik pasikeitus vertybėms, tik tada, kai dorų, nesavanaudiškų ir išmanančių savo sritis Lietuvos patriotų į valdžios postus bus išrinkta dauguma, valstybės ir savivaldos institucijos galės atlikti savo darbą.
2010-ųjų pabaigoje, apibendrindamas prabėgusius metus, K.Čilinskas konstatavo: demokratijoje žengėme pusę žingsnelio į priekį. „2010-aisiais Seimas, nors ir sukandęs dantis ir bandydamas prirašyti visokių trukdymų, vis tik priėmė pataisą, leidžiančią pavieniams asmenims kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Beveik galime būti tikri, kad jei ne Konstitucinio      Teismo nutarimas, visuomenė niekaip nebūtų pasiekusi šios, tegu ir nelabai reikšmingos, pergalės prieš partinį elitą“, rašė teisininkas K.Čilinskas.
„Žinoma, šis mažas pakeitimas 2010-aisiais neišjudino antikonstitucinės mūsų politinės sistemos, kurios pagrindinis bruožas – svarbiausieji ekonominiai ir politiniai sprendimai, taip pat ir dėl milijardinių sandorių, priimami siaurame ratelyje, nesilaikant nei Orhuso konvencijos, nei Konstitucijos, pagal kurias svarbiausius klausimus turėtų spręsti piliečių bendruomenė. Neteisėtos slaptos derybos ir slapti sprendimai bei korupciniai sandoriai neišvengiamai atveda prie LEO LT rezultato: privatiems asmenims – pelnas, o Lietuvai – nuostoliai, kurių padengimui reikia „veržti diržus“. K.Čilinskas neabejojo – „tam, kad visuomenė susiburtų apie kurią nors idėją, taip pat ir energetikos srityje, ji turi būti visuomenės apsvarstyta ir aprobuota“.
Ką mes galime pasakyti apie po K.Čilinsko mirties prabėgusius metus? Energetikos strategija stumiama ypatingos skubos tvarka, nesitarus ne tik su visuomene, tačiau apskritai viešai beveik nediskutavus, neatsakius į piliečiams, aplinkosaugininkams ir net energetikams rūpimus klausimus arba atsakius be jokio pagrindimo. Ne vienas garsiai pamąsto, kad ir laikas energetikos strategijai svarstyti galimai pasirinktas neatsitiktinis – kai visa Lietuva su nerimu stebi metų metus besitęsiančios vadinamosios Kauno pedofilijos bylos baigtį ir galimai seksualiai išnaudotos mergaitės likimo balansavimą ant peilio ašmenų. Gegužės 17 dieną buvo šturmuojama mergaitės gyvenamoji vieta, tą pat dieną Seimas balsavo dėl storo „energetikos dokumentų paketo“. Energetikos dokumentams buvo pritarta po pateikimo. Birželio šeštąją numatomas vienintelio įtariamojo mergaitės tvirkinimo byloje A.Ūso teismas, o birželio septintąją Seimas nuspręs energetikos strategijos ir su ja susijusių dokumentų likimą. Turbūt daugeliui aišku, kur bus padėtas kablelis šiuo atveju sakinyje: „diskutuoti negalima pritarti“.
Ar galėtų visuomenė kokiu nors būdu išreikalauti daugiau laiko plačioms viešoms diskusijoms apie tai, kokią naudą ir kokią žalą Lietuvos piliečiams atneš atominis projektas? Daugelis moja ranka – per vėlu, vis tiek viskas nuspręsta už mus ir nuspręsta seniai…
Tai kiek pažengėme link demokratijos per tuos metus nuo praeitų metų gegužės dvidešimtosios? Kažin, ar daug. Bet kažkiek turėjome pasistūmėti. Nes Kęstutis Čilinskas paklojo pamatus ir mes turime nuo ko atsispirti.

Edita Milaševičiūtė


Įrašas paskelbtas temoje IN MEMORIAM. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *