Skundžiami darbo inspektoriai, pateisinę D.Budrevičienės atleidimą

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas įvertinti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbuotojų veiksmų teisėtumą, tikrinant D.Budrevičienės atleidimo iš darbo procedūrą.
Tokį prašymą pateikė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą Daliai Budrevičienei, gina iš „Krekenavos agrofirmos“ atleistos darbuotojos teises.
D.Budrevičienė atleista už tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai vykdant ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo „Krekenavos agrofirmoje“, neva skleidė „prasimanymus apie bendrovėje neva vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą spaudai, TV ir radijo stotims“, be to, ji atleista ir už tai, kad priėmė 3 tūkstančių litų pašalpą iš Pilietinės visuomenės instituto.
Praėjus kelioms dienoms po D.Budrevičienės atleidimo iš darbo inspekcijos Panevėžio skyrius pranešė, kad darbuotoja atleista, nepažeidžiant nustatytos tvarkos.
K.Čilinsko rašte Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nurodoma, kad inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektoriai pateisino D. Budrevičienės atleidimo procedūrą, nors joje buvo esminių įstatymo pažeidimų.
D.Budrevičienė buvo atleista, nesant pasiaiškinimo, o įstatymas tokį atleidimą pateisina tik tuo atveju, jei nustatyta, kad pasiaiškinimo nėra dėl nesvarbių priežasčių. Inspektoriai netyrė priežasčių.
K.Čilinskas atkreipia dėmesį į tai, kad darbo inspektoriai vertino procedūrą išimtinai pagal agrofirmos administracijos versiją. Tačiau ir pagal ją D.Budrevičienei iš viso nebuvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, o tik leista perskaityti ir pasirašyti, kad susipažino. Ji turėjo tik vieną vakarą iš atminties atgaminti daugybę kaltinimo straipsnių ir dėl jų pasiaiškinti, tvirtina advokatas. Kitą dieną ji jau buvo atleista iš darbo.
K.Čilinskas nurodo, kad tokia procedūra grubiai pažeidžia Darbo kodekso ir Aukščiausiojo teismo senato nurodymus, pagal kuriuos darbuotojas turi realiai gauti reikalavimą pasiaiškinti ir turi būti nustatytas toks terminas, kad darbuotojas galėtų įsigilinti į kaltinimų esmę ir dėl jų pasiaiškinti.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas rašte Vyriausiajam darbo inspektoriui nurodo, kad, jei jau inspektoriai ėmėsi tikrinti atleidimo procedūrą, tai jie turėjo įvertinti, kad darbdavys savo iniciatyva negali nutraukti darbo santykių su darbuotoju, kuris dalyvauja byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų pažeidimais.
Pasak K.Čilinsko, darbo inspektoriai negalėjo nežinoti, kad D.Budrevičienė iškėlė klausimą dėl įstatymų pažeidinėjimo bendrovėje – dalies atlyginimo mokėjimo vokeliuose. Dėl to buvo pradėta baudžiamoji byla, kurioje ieškovė dalyvauja kaip kaltinimo liudytoja. Agrofirmos vadovybės nepasitenkinimas D.Budrevičienės elgesiu baudžiamojoje byloje matyti iš atleidimo įsakymo teksto.
Ignoruodami tai, pasak teisininko, inspektoriai buvo neobjektyvūs ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymą.
Be to, teigia K.Čilinskas, inspekcijos darbuotojai, spręsdami D.Budrevičienės atleidimo iš darbo tvarkos (procedūros) teisėtumo klausimą, viršijo savo įgaliojimus, o tą tvarką pateisindami prisidėjo prie to, kad kiti darbuotojai nedrįstų kalbėti apie galimą jų teisių pažeidinėjimą-dalies atlyginimo mokėjimą vokeliuose.
Pasak teisininko, galiojantys teisės aktai suteikia teisę darbo inspektoriams spręsti ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Ginčus dėl atleidimo iš darbo tvarkos laikymosi sprendžia tik teismas. Todėl D.Budrevičienė ir jos advokatas dėl to nesikreipė į Darbo inspekciją.
Nepaisant to, darbo inspektoriai atvyko pas D.Budrevičienę ir pasiūlė jai pasirašyti, kad ji, be kitų klausimų, prašo inspektorių ištirti atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą. Nieko blogo neįtardama ir manydama, kad pareigūnai žino savo įgaliojimus, D.Budrevičienė sutiko.
Po to darbo inspektoriai, nepaisydami, kad teisės aktai reikalauja konfidencialumo, tiriant darbuotojų prašymus, labai greitai paskelbė, jog nerado D.Budrevičienės atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų.
Taigi, teigia K.Čilinskas, darbo inspektoriai pasirūpino, kad „Krekenavos agrofirmos“ darbuotojai gautų signalą, jog valdžios įstaigos – bent jau Valstybinė darbo inspekcija – tokiuose atvejuose, kaip D.Budrevičienės atleidimas iš darbo, neras pažeidimų.
Taip paskelbta žinant, jog baudžiamos bylos tyrėjai, rinkdami įrodymus, gali apklausti bendrovės darbuotojus. Todėl darbo inspektoriai negalėjo nesuvokti, kad D.Budrevičienės atleidimas ir jo pateisinimas įbaugina darbuotojus, jei jie bandys skųstis dėl nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo.

Šaltinis www.DELFI.lt


Įrašas paskelbtas temoje "Vokelių" byla. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.