Rašyt apie turtingą žmogų nelengva. Turtingą ne pinigais, o savo dvasia. Tiek daug norisi pasakyt. Neįmanoma apie iškilią asmenybę nupasakot keliais žodžiais. Apsiribosiu tik keliais šios žavingos personalijos bruožais. Manau, kad Kęstutis buvo vienas iš paskutiniųjų donkichotų. Imtis nesavanaudiškos veiklos šiandien, kai net pačių didžiausių idealistų mintys akimirksniu nuslysta į pragmatizmo ir naudos sau paieškas, yra tikras donkichotizmas. Dievas kažkodėl žiauriai nubaudė Lietuvą, atimdamas jai sąžinę. Gal to užsitarnavom, bet be sąžinės Tauta pasmerkta sunykimui. Kęstutis tą puikiai suprato. Šiandien retai besutiksi žmogų, kuris elgtųsi pagal savo sąžinę, visada atsiranda gausybė argumentų, kad taip nedaryt. Iš čia – ir padorumo stoka, ir melas, ir dviveidiškumas, ir kitos iškreiptos moralinės „vertybės“. To apraiškas regime visur, nuo seimo iki eilinio valdininko.
Ir vis dėlto, Kęstutis tikėjo ir bandė sugrąžint Lietuvai esmių esmę – sąžinę. Gal todėl jo ankstyva mirtis neatrodo atsitiktinė: piktosios jėgos nemėgsta, kai kažkas skambina varpais.
Jo pavyzdys ir šviesus atminimas visada išliks širdyse tų, kurie jo vedami kūrė NDJ (Nepartinį Demokratinį Judėjimą).
Regimantas Adomaitis