Kokį nuosprendį A.Ūso byloje paskelbtų prisiekusiųjų teismas?

Jeigu pirmieji kauniečio Drąsiaus Kedžio pareiškimai apie jo dukrelės tariamą prievartavimą iš karto būtų perduoti prisiekusiųjų teismui, Lietuvos teisėsaugos sąžinės šiandien neslėgtų keturių žmonių mirtys, įsitikinęs buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas. Tuo tarpu prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Ernestas Rimšelis teigia, kad Lietuvoje nebus prisiekusiųjų teismo, bet vietoj jo bus steigiamas tarėjų institutas – visuomenės atstovai bus įtraukti į teismų darbą ir turės lemiamą įtaką priimant sprendimus teismuose.
Lietuva – viena iš nedaugelio demokratiškų valstybių, neturinti prisiekusiųjų teismo ar tarėjų instituto, nors jo įsteigimas sumažintų ne tik korupciją teisinėje sistemoje, bet ir padidintų visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia.
Pasak K. Čilinsko, Lietuvos politikai neužkirto kelio Kauno tragedijai – jeigu visuomenė būtų įtraukta į teismų darbą, greičiausiai net nebūtų kilęs pedofilijos skandalas, o Kauno teisėjas Jonas Furmanavičius, Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, Drąsius Kedys ir Andrius Ūsas iki šiol būtų gyvi.
„Visos keturios žūtys pedofilijos byloje yra dėl nenorėjimo priimti sprendimus, pažvelgti į situaciją, – įsitikinęs K. Čilinskas. – Jeigu Kauno byla bus numarinta, žmonės toliau burbuliuos, aistros dar labiau kais ir tikrai dar kas nors žus“.
Nuo valdžios priklausys, ar „byla žudikė“ nepasiglemš naujų aukų
Advokatas yra kategoriškas – valdžios atstovai jau nebegali ilgiau delsti ir privalo kuo greičiau atsižvelgti į visuomenės interesus, steigiant prisiekusiųjų teismus ar taikant teismo tarėjų modelį. Priešingai, teisininko teigimu, „byla žudikė“ gali nusinešti dar ne vieną gyvybę, o visuomenės nepasitikėjimas teisėtvarka – sukelti dar gilesnę audrą šalyje.
„Prisiekusiųjų teismo ar tarėjų instituto įsteigimas Lietuvoje padėtų išvengti susibūrimų prie Kedžių namų ar trukdymų antstoliui atlikti savo tiesiogines pareigas“, – sakė jis.
Advokatas pabrėžė, kad jeigu Lietuvoje būtų įsteigtas prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, o teisėtvarka būtų reagavusi į pirmuosius D. Kedžio pareiškimus dėl galimos pedofilijos, „visų šių scenų“ nebūtų, nes vadinamąją pedofilijos bylą nedelsiant būtų pradėjęs nagrinėti prisiekusiųjų ar tarėjų teismas.
„Viską tektų įrodinėti prisiekusiųjų teisme rungtyniškumo principu, o dabar – užburtas ratas, nes Lietuvos prokurorų patirtis pedofilijos bylose yra labai maža, į tai žmonės atitinkamai, – sakė jis. –Dabar kaip tik tinkamiausias metas Lietuvai prisipažinti, kad turime įkurti prisiekusiųjų teismą. Tai galėjome padaryti jau seniai – pirmasis įstatymo projektas buvo parengtas dar pagal Sąjūdžio programą, tačiau tada pasipriešino teisininkų sistema ir visuomenė liko už borto, negalėdama vykdyti teisingumo. Taip buvo provokuojamas pilietinis nepaklusnumas“.
Prieš teismą turėjo stoti visi su pedofilija susiję asmenys
K. Čilinskas pabrėžė, kad visuomenės protestų, kaip Garliavoje, bus ir daugiau, nes piliečiai, matydami, jog valdžia nieko nedaro, o teisėsaugai nusispjauti į pasitikėjimą, bandys atkartoti „pasipriešinimo akcijas“.
Teisininkas pažymėjo, kad užsienyje prokurorai nebijo, jog kaltinimų sulaukęs žmogus bus išteisintas teisme, tuo tarpu Lietuvoje kaltintojams dreba kinkos dėl kiekvienos nesėkmingai pasibaigusios bylos.
„Jeigu pedofilijos byloje visas būrelis asmenų būtų perduotas teismui, o žmonės matytų visą teisminį procesą, jiems labai sunku būtų motyvuotai ginčyti pagal surinktus įrodymus priimtą teismo verdiktą, – pažymėjo K. Čilinskas. – Dabar gi nutiko priešingai – byla iki galo nebaigta. Žmonės mano, kad šitas žmogus, kuris žuvo ar kas pasistengė, kad jis žūtų, nėra pagrindinis atstovas pedofilijos byloje, todėl visas skaudulys dar labiau atsiskleidė, išliko netiesos jausmas. Tokia situacija reikalauja giluminio tyrimo, o ne bylos uždarymo – tokie sprendimai vargu ar nuramins visuomenę, atvirkščiai – gali ją nuvesti iki naujų tragedijų“.
Pasak teisininko, Lietuva turėtų pasekti popiežiaus pavyzdžiu – bažnyčioje taip pat buvo problemų su pedofilija, bet tai buvo atvirai pripažinta ir priimti atitinkami sprendimai. „Ir tai sukėlė didelį visuomenės pasitikėjimą“, – pabrėžė buvęs Seimo narys.
Teisininkas įsitikinęs, kad Lietuva jau nebeturi laiko – reikia kuo skubiau daryti pakeitimus įstatymuose.
„Jeigu visuomenė žinos, kad yra svarstomi projektai dėl prisiekusiųjų ar tarėjų teismo steigimo, jie elgsis kitaip, turės viltį į teisingumą, o ne į procesą už uždarų durų ar teisingumo paieškų teismą“, – pažymėjo K. Čilinskas.
Prezidentės patarėjas: tarėjai Lietuvoje tikrai bus
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė mano, kad sprendimą dėl prisiekusiųjų teismų ar tarėjų įsteigimo Lietuvos teismuose turi priimti politikai – teisėjai tėra tik įstatymų vykdytojai.
„Tai yra politinis sprendimas, kokią teismų sistemą šalyje rinktis. Prisiekusiųjų teismai labiau būdingi didelėms valstybėms, kaip JAV. Kai kuriose srityse, tarkime Rusijoje, yra prisiekusiųjų teismai, ir tos šalies Aukščiausiajam teismui reikėjo taisyti būtent prisiekusiųjų teismų priimtus sprendimus“, – pažymėjo L. Garnelienė.
Prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis neslėpė, kad Lietuvoje nebus kuriami prisiekusiųjų teismai kaip JAV, tačiau jau rengiami teisės aktų projektai dėl tarėjų teismuose įsteigimo. Panaši praktika taikoma daugelyje Europos valstybių.
„Smunkant pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, teismais, taip pat ir Lietuva, kaip teisine valstybe, Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse teisinėse valstybėse, visuomenės atstovų dalyvavimas teismų veikloje būtų efektyvus ir naudingas, – šalies vadovės poziciją atkarojo E. Rimšelis. – Prezidentė pabrėžė, kad šiandien jau nėra prasmės diskutuoti, ar reikalingas tarėjų institutas – šiandien turime atsakyti į labai konkrečius klausimus: kokia apimtimi, kokiose bylose ir nuo kada visuomenė turi būti įtraukta į teismų veiklą“.
Pasak E. Rimšelio, visuomenės įtraukimas į teismų darbą yra gana sudėtingas klausimas, ypač šiuo metu, kai valstybę kamuoja finansiniai nepritekliai.
„Visgi kai kurie teisės specialistai net ir tokioje situacijoje mato finansiškai nebrangias galimybes įtraukti visuomenę į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimą, pavyzdžiui, svarstoma apie profsąjungų ar darbdavių atstovų dalyvavimą nagrinėjant darbo bylas ir pan., – sakė prezidentės patarėjas. – Matome tarėjų perspektyvą, kalbamės su teisės mokslininkais, kitomis valdžiomis ir neabejojam, kad tarėjai Lietuvoje tikrai bus“.
Pirmieji poslinkiai žadami jau artimiausiu metu
E. Rimšelis neslepia, kad visuomenės įtraukimas į teismų veiklą net ir dalyje bylų ženkliai pakeltų pasitikėjimą teismais ir galėtų būti naudingas.
„Visuomenė pamatytų teisinius procesus iš vidaus, susipažintų su teismų darbu ir tikrai pamatytų ne tik blogąsias, bet ir gerąsias puses, kurių nėra mažai“, – pabrėžė jis.
Patarėjo teigimu, šiuo metu Prezidentūra intensyviai svarsto, kokia apimtimi, kokiose bylose ir nuo kada visuomenė bus įtraukta į teismų veiklą.
„Tam reikia laiko, bet kai kurie sprendimai bus priimti jau artimiausiu metu“, – patikino jis, pabrėžęs, kad visuomenės dalyvavimas teismų veikloje galimas ne tik įteisinus tarėjų institutą.
„Didelis žmonių nusiskundimų teismų veikla skaičius, taip pat atliekami teismų administracinės veiklos patikrinimai vis dažniau atskleidžia teismų administracinės veiklos priežiūros ydas, nors teismų ir teisėjų administracinė veikla apima labai svarbius teismų veiklos aspektus“, – pažymėjo E. Rimšelis.
Pasak jo, šiuo metu baigiamos rengti Teismų įstatymo pataisos, kurios numatytų galimybę tokio pobūdžio teismų veiklos tyrimuose dalyvauti ne tik teisėjams, kaip yra šiandien, bet ir kitiems specialistams, mokslininkams, taip pat visuomenės atstovams.
„Pritarus tokioms pataisoms būtų žengtas dar vienas žingsnis įtraukiant visuomenę į teismų veiklą, kas, prezidentės nuomone, tikrai gali pakelti pasitikėjimą teismais“, – pažymėjo E. Rimšelis.
Tarėjais taps tik nešališki ir byla nesuinteresuoti piliečiai
Nors visuomenė jau ne pirmus metus aktyviai diskutuoja apie prisiekusiųjų teismo ar tarėjų reikalingumą, teisės ekspertai iki šiol buvo pateikę tik vieninteles išvadas, kuriose nurodoma, jog Lietuva naujovėms teisminėje sistemoje dar nepribrendusi.
„Juokingos tos išvados – esą sovietiniais laikais Lietuvoje buvo tarėjų institutas, todėl žmonės esą nenori grįžti į praeitį, be to, esą esame maža tauta ir tokia praktika nepasiteisins, – sakė K. Čilinskas. – Niekas nesako, kad mes turime grįžti prie sovietinio modelio, juk yra daug demokratinių valstybių, kurių praktiką galime pritaikyti savo šalyje. Yra ir mažesnių valstybių už Lietuvą, bet jose visuomenė turi savo tarėjų teismą ir tai netgi atsieina pigiau nei tai, kas dabar vyksta Kaune, kai dėl neramumų sutrikdytas visos teisėsaugos darbas“.
Pasak jo, tarėjų įsteigimas teismuose valstybei duos dvigubos naudos – ne tik pigiau kainuos, bet ir bus greičiau išnagrinėjamos bylos.
„Jeigu būtų įvestas prisiekusiųjų teismo arba tarėjų modelis, teismas labai greitai priimtų verdiktą – kaltas ar ne, – sakė advokatas. – Pas mus pereita prie techninio sprendimo – su daugybe ekspertizių, apklausų, tyrimo veiksmų, todėl teisingumas tampa labai brangus. Dabartinis procesas kainuoja tris penkis kartus brangiau nei už vieną dieną sumokėtume tarėjui“.
Teisininko teigimu, tam tikrose kategorijos bylose priimtus tarėjų sprendimus gali peržiūrėti aukštesnių instancijų teisėjų ir tarėjų kolegijos, bet kai kuriose situacijoje sprendimai nėra keičiami, išskyrus, kai įrodomas didelis piktnaudžiavimas.
Pasak jo, visose demokratinėse valstybėse tarėjai ar prisiekusieji yra atrenkami iš autoritetingų visuomenės atstovų, neturinčių išankstinės nuomonės.
„Prieš procesą susirenka abiejų pusių advokatai, prokuroras, teisėjas ir išklausinėja kandidatus apie bylą, jo nuostatas, o tada pritaria jo parinkimui arba tiesiog pašalina, – sakė teisininkas. – Atrenkami tik tokie asmenys, kuriems rūpi teisybė, niekas daugiau. Būna, kad net iš 200-300 kandidatų pavyksta išsirinkti 2–3 žmones”.
D. Grybauskaitės patarėjas E. Rimšelis sakė, kad pasaulyje egzistuoja skirtingi tarėjų dalyvavimo teismų veikloje modeliai.
„Tarėjais tampa nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir su byla niekaip nesuinteresuoti piliečiai, – sakė patarėjas. – Jie dirba savo darbą, užsiima verslu ar pan., bet atskirais atvejais atsitiktine tvarka pakviečiami dalyvauti teismų veikloje, nagrinėjant vieną ar kitą bylą“.

Dainius Sinkevičius,
www.DELFI.lt


Įrašas paskelbtas temoje REZONANSINĖS BYLOS. Išsisaugokite pastovią nuorodą.