K. Čilinskas: Seimo narių skaičius nebeatitinka Tautos valios?

Teisininko Kęstučio Čilinsko teigimu Seimo narių skaičiaus  mažinimo klausimas turi ne tik politinį aspektą,  dėl kurio seniai vyksta diskusijos, bet ir teisinį. Yra pagrindas abejoti, ar šiuo metu 141 Seimo narys-yra toks skaičius, kuris atitinka faktinę, o ne formalią  Tautos valios išraišką, įtvirtintą Konstitucijoje.

1992 metais Tauta referendumu priimdama Konstituciją, nustatė, kad Tautos atstovybei-Seimui- reikalingas 141 Seimo narys. Nustatant šį skaičių, buvo vadovaujamasi tuometiniu gyventojų skaičiumi. Pagal oficialius statistikos  duomenis Lietuvoje iki 1992 pradžios gyveno apie 3 mln. 708 tūkstančius gyventojų. Vadinasi, tuo metu Tauta balsavo, kad vienas Seimo narys atstovautų maždaug 26 tūkstančiams gyventojų.

Pagal mokslininkų skaičiavimus  2008 metais iš Lietuvos nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios buvo   emigravę apie 300 tūkstančių lietuvių-apie 1/5 darbingų žmonių. Po to, ekspertų teigimu, kasmet emigracijos mastai didėja ir šiuo metu iš Lietuvos yra išvykę ne mažiau kaip 1/5 dalis visų pilnamečių asmenų.

Pasak K.Čilinsko, 2010 metų rugpjūčio mėnesį pagal  oficialų Statistikos  departamento pranešimą Lietuvoje gyventojų buvo 3  mln. 281 tūkstantis. Todėl šiuo metu vienam Seimo nariui reikia atstovauti ne 26 tūkstančius gyventojų,  kaip buvo referendumo metu, o 23 tūkstančius. Tai reiškia, kad šiuo metu atstovavimo norma yra daugiau kaip 10 procentų mažesnė, nei Tauta patvirtino referendume. Kadangi gyventojų skaičius Lietuvoje  turi tendencija mažėti, reiškia, ateityje niekuomet neatsistatys ta atstovavimo norma, tenkanti vienam Seimo nariui, kuri buvo, kai Tauta referendume balsavo už Seimą iš  141 Seimo nario. Todėl galima laikyti, kad dabartinis Seimo narių skaičius tūkstančiui gyventojų aiškiai neatitinka Tautos referendume išreikštos valios, teigia K.Čilinskas.

Be to, pasak K.Čilinsko, pasikeitė Seimo darbas. 1992 metais, Seimas buvo pagrindinė vieta, kur buvo ne tik priimami, bet ir rengiami įstatymai. Atkūrus Nepriklausomybę ir priėmus Konstituciją, reikėjo sukurti naują teisinę sistemą. Seimo nariai neturėjo tokių informacinių technologijų galimybių, kokias turi dabartiniai Seimo nariai. Ir padėjėjų, ir automobilių buvo mažiau ir pinigų Seimui išlaikyti buvo skiriama daug mažiau. Paskutiniais metais Seimas dažniausiai tvirtina Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus, pats sukuria labai mažai naujų įstatymų, neskaitant smulkių pataisų. Seimo nariai, teigia K.Čilinskas, sumažėjus gyventojų skaičiui ir tiesioginiam darbui, užsiima kita, Konstitucijos draudžiama veikla, pavyzdžiui, šoka ir dainuoja šou verslo projektuose. Tie Seimo nariai, kurie neužsiima šia neteisėta veikla nebeturi politinės valios pasiekti, kad Konstitucijos pažeidėjams būtų pareikšta apkalta. Nepaisant to, kad Seimo nariai vis daugiau prakaituoja ne Seime, o šokių ar dainų repeticijose, išlaidos Seimo narių ir juos aptarnaujančiam kanceliarijos personalui  išlaikyti kasmet auga ir šiemet lyginant su 1992 metais išaugo maždaug dvigubai-iki 83 milijonų litų.

Anot K.Čilinsko, Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti proporcingumo ir teisinės darnos principai. Akivaizdu, kad šiuos principus pažeidžia situacija, kai mažėjant gyventojų skaičiui ir Seimo darbo intensyvumui, Seimas išsaugo vis tą patį Seimo narių skaičių ir pasitvirtina sau vis didesnius biudžeto išlaidų rodiklius. Kyla pavojus, kad  Seimas iš Tautai tarnaujančio parlamento virs vis brangiau šaliai kainuojančiu ir vis linksmiau ir amoraliau gyvenančiu politinių aktorių sambūriu. Todėl atėjo laikas svarstyti, ar nesumažinus Seimo narių skaičių. Siekiant užtikrinti, kad Seimo nariai neužsiiminėtų kita veikla, laikytųsi priesaikos, Statuto ir Konstitucijos reikalavimų, Seimo etikos ir procedūrų komisijos bent pusė narių turėtų būti ne politikai, bet nepriekaištingos reputacijos kultūros, mokslo, žiniasklaidos ir kitų sričių visuomenės atstovai.

Šaltinis: demokratija.eu


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA. Išsisaugokite pastovią nuorodą.