Draudimo verslo priežiūra Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimų ir šalies Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, teigiama Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) paskelbtoje išvadoje.
Reaguodami į draudimo bendrovės “Ingo Baltic” bankrotą, TPTC ekspertai atkreipė dėmesį, jog draudimo įmonei, šiurkščiai pažeidusiai draudimo bei draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama bauda iki 100 tūkst. eurų. “Įstatymas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas – ELTA) nenurodo, už kuriuos konkrečiai teisės aktų pažeidimus galima imtis tokių griežtų sankcijų. Šiurkštumo kriterijus irgi neapibrėžtas. Todėl įstatymas Draudimo priežiūros komisijai (DPK) niekaip neapribojo galių baudomis silpninti draudimo bendrovių finansinę padėtį ir naudotis savo didžiulėmis galiomis kišantis į smulkiausius ginčus”, – tvirtinama TPTC išplatintame dokumente.
Galimybė bausti prieštarauja ES normoms
Pasak dokumento autorių, dabartinis DPK veiklos reglamentavimas neatitinka ES teisės normų, nes suteikia galimybę taikyti sankcijas už bet kokius pažeidimus.
Teisininkų teigimu, DPK yra skyrusi vienai draudimo bendrovei 10 tūkst. litų baudą už tai, kad ši bendrovė neva netinkamai – neišsamiai pateikė savo klientams informaciją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą. Komisija esą nurodžiusi, kad šį pažeidimą ji laiko šiurkščiu.
Kaip sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, galimybės bausti didelėmis baudomis už neapibrėžtus pažeidimus yra sovietinės teisės palikimas.
Anot advokato, ši sovietinės teisės atgyvena skatinanti korupciją. Mat kai pareigūnas už bet kurį pažeidimą galįs nubausti – arba nebausti – verslą žlugdančia bauda, tai verslo subjektai stengiasi būti “geri” tokiems pareigūnams ir jų atstovaujamoms institucijoms.
Prioritetai skiriasi
“Tokia padėtis nesuderinama su Lietuvos Konstitucija. Joje įtvirtintas teisinės valstybės principas numato, kad atsakomybė ir ekonominės sankcijos gali būti taikomos už aiškiai apibrėžtus ir visuomenei pavojingus nusižengimus”, – pažymėjo K.Čilinskas.
Jo žodžiais, Draudimo įstatymas numato, kad DPK tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, draudėjų, apdraustųjų ir kitų asmenų interesų apsaugą. Tačiau, pasak advokato, matyti akivaizdus skirtumas tarp ES ir Lietuvos teisinio reglamentavimo prioritetų.
“ES akcentuoja priemones, kurios užtikrintų draudimo įmonių mokumą, o Lietuvoje svarbiau didžiulės baudos už bet kurį pažeidimą, net jei tos baudos apsunkina draudimo įmonių finansinę veiklą, kartu didindamos bankroto riziką.
ES teisė reikalauja, kad draudimo priežiūros institucija draudimo įmonių atžvilgiu veiktų panašiai kaip centrinis bankas veikia kredito įmonių atžvilgiu – rūpintųsi, kad dėl įmonių finansinio nepajėgumo nenukentėtų tūkstančiai klientų”, – teigė K.Čilinskas.
Gali pareikšti ieškinį valstybei
Teisės projektų ir tyrimų centro išvadoje abejojama, ar DPK atliko savo pagrindinę ES ir Lietuvos teisės aktuose nurodytą funkciją, jei nesugebėjo numatyti ir išvengti aplinkybių, atvedusių bendrovę “Ingo Baltic” prie bankroto.
Anot K.Čilinsko, nukentėję asmenys – bankrutavusios bendrovės klientai turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšdami ieškinį valstybei.
Teismas, jo žodžiais, galės priteisti žalos atlyginimą, jei nustatys, kad DPK nevykdė teisės aktų reikalavimų, ir dėl to padaryta žala.
“Ingo Baltic” bankroto padarinius pajus apie 90 tūkst. “Ingo Baltic” klientų, iš jų 73 tūkst. – apsidraudusių civilinę atsakomybę, kurių draudimo sutartys po bankroto įsiteisėjimo nustos galioti ir jiems teks ieškotis kitos draudimo kompanijos.
Anot Seimo Pirmininko A.Paulausko, nuo bankroto neapsaugota nė viena bendrovė, kad ir kiek priežiūros institucijų rūpintųsi jų veikla. “Kad ir kiek mes kurtume priežiūros institucijų, kad ir kaip jos efektyviai veiktų, už įmonės finansinę veiklą ir jos perspektyvą atsakingi akcininkai. Jei akcininkai visiškai nesirūpins savo įmone, jokia priežiūros institucija jiems nepadės”, – kalbėjo parlamento vadovas.
Jo teigimu, valstybė savo ruožtu privalo užtikrinti, kad bankroto atveju žmonės nepatirtų nuostolių. A.Paulauskas vylėsi, kad bendrovės klientai nepatirs didelių materialinių nuostolių, mat turtas jau areštuotas, tačiau apgailestavo dėl moralinės skriaudos ir nepatogumo.
ELTA, KD inf.