K.Čilinskas: valdžia priešinasi „Orhuso konvencijos“ įgyvendinimui Lietuvoje

K. CilinskasPasak Orhuso darbo grupės pirmininko Kęstučio Čilinsko, Europos Sąjungos narėms privalomos Orhuso konvencijos įgyvendinimui Lietuvoje stipriai priešinasi įvairios valdžios institucijos.

Vyriausybinę Orhuso darbo grupę sudaro 23 teisės, aplinkosaugos ir viešo intereso gynimo ekspertų iš įvairių ministerijų, departamentų ir nepriklausomų ekspertinių bei nevyriausybinių organizacijų.

Pasak Orhuso darbo grupės pirmininko, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko  Kęstučio Čilinsko, „Orhuso konvencija“ – tai Lietuvos ratifikuotas tarptautinis įsipareigojimas sudaryti sąlygas piliečiams gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais.

Pasak K.Čilinsko, Lietuvos valstybė didele dalimi Orhuso konvencijos reikalavimų neįgyvendina ir tai buvo konstatuota tarptautiniu mastu. Darbo grupės veiklos metu buvo įsitikinta, kad politikai, stambaus statybos verslo ir su juo susijusię valdžios atstovai tvirta siena Lietuvoje užtveria galimybę piliečiams įgyvendinti teisę ginti viešą interesą teisme aplinkos klausimais ir dalyvauti priimant esminius sprendimus.

Pavyzdžiui, didžiulę reikšmę aplinkai turi atominė elektrinė, todėl AE įstatymas (vadinamasis LEO įstatymas) pagal Orhuso konvenciją turėjo būti, prieš teikiant Seimui, pateiktas visuomenei svarstyti. Vyriausybė šiuo požiūriu nesilaikė Orhuso konvencijos.  Teisingumo ministerija nesutinka, kad būtų padarytos teismo procesinių įstatymų pataisos, užtikrinančios piliečių teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Tokiu būdu, pastebi K.Čilinskas, kad Lietuvoje ne tik neįgyvendinama Orhuso konvencija, bet, priešingai, teismine tvarka persekiojami piliečiai, pabandę ginti viešą interesą aplinkos srityje.

Pasak K.Čilinsko, valdžios atstovai stipriai priešinasi Orhuso konvencijos reikalavimui, pagal kurį piliečiai turėtų būti įtraukiami dalyvauti svarstant ne tik statybų planus (brėžinius), bet dalyvauti tame, kas reikšmingiausia – kai savivaldybė sprendžia, kur ir kas turi būti pastatyta. Pasak K.Čilinsko, tai reiškia, kad Lietuvos piliečiams, pažeidžiant Orhuso konvenciją, draudžiama dalyvauti miestų ir kitų teritorijų užstatymo koncepcijų ir programų rengime, savo valstybės ir miestų valdyme.

 

Šaltinis: Bernardinai.lt


Įrašas paskelbtas temoje Demokratinė ir teisinė valstybė, Prieš LEO LT. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *