K.ČILINSKAS: „Oligarchinė valdžia tikrai netarnauja Lietuvai, netarnauja tautai ir netarnauja mūsų tautos gerovei – tai tvirtai galima pasakyti!..“

Piketas_pries_LEONeseniai išplatintame pranešime spaudai Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas, teisininkas Kęstutis ČILINSKAS priminė valdžiai, kad, pagal Atominės energetikos įstatymą, visa, kas liečia „LeoLT“ sandorį, turi būti vieša, nekonfidencialu, skaidru, ir todėl A.Kubiliaus Vyriausybė nusižengia šiam įstatymui, slėpdama Europos Komisijos nurodymus dėl „LEO“: „Galima įtarti, kad slepiama todėl, jog tuose nurodymuose yra itin nemaloni žinia privačiam „LeoLT“ savininkui ir jo interesus ginančiai Vyriausybei. Reikalas tame, kad tiek pagal Lietuvos teisę, tiek pagal Europos Komisijos poziciją, „Leo LT“ yra neteisėta bendrovė, neteisėtai valdanti 100% elektros perleidimo ir 100% elektros skirstymo verslų. Tai Lietuvoje stipriai pabrangino elektros energiją, sukėlė verslo gamybos kaštus ir padidino prekių kainas. Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisę, tokia bendrovė turi būti kuo greičiau panaikinta, o privatūs savininkai turi grąžinti valstybei visa, ką gavo pagal sandorį, įskaitant pelną, gautą pasinaudojus neteisėta bendrove. Be to, privatūs savininkai turi padengti savo dalį nuostolių, kurie kilo valstybei dėl neteisėto sandorio. Tai būtų sąžininga restitucija“, – teigia K.Čilinskas.  Principingam visuomenės interesų gynėjui „LEO“ byloje Kęstučiui Čilinskui  nesuprantamas energetikos ministro A.Sekmoko pasitenkinimas tuo, kad privatus „Leo LT“ savininkas, t.y., UAB „NDX energija“, nereikalauja iš valstybės netesybų ar kitokių išmokų sandorio nutraukimo atveju. „UAB tokios teisės ir neturi. Valstybė niekuo nepažeidė UAB teisių, kad turėtų mokėti netesybas. Be to, pačioje „Leo LT“ sutartyje nėra numatyta netesybų ar kitų sankcijų valstybei sandorio negaliojimo ar nutraukimo atveju,“ – piktinasi K.Čilinskas.  Pasak JDJ lyderio, premjero A.Kubiliaus ir energetikos ministro A.Sekmoko ketinimai valstybės lėšomis pirkti iš privataus savininko akcijas, faktiškai, yra neteisėto „LEO“ sandorio tęsimas bei įteisinimas.

– Jūs jau seniai stebite „LEO“ aferos peripetijas ir tikrai nesate abejingas šiai itin opiai problemai. Kaip galėtumėte paaiškinti A.Kubiliaus Vyriausybės taktiką „LeoLT“ sandorio atžvilgiu po prezidento rinkimų, kuomet išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškiai pareiškė savo poziciją – kuo skubiau „palaidoti“ oligarchinį „Liūtą“ ?
– Žinoma, iš vienos pusės būtų normalu tikėtis, jog beveik milijonas žmonių balsavusių už kandidatę, kuri paskelbė, kad jos svarbiausi uždaviniai – panaikinti gėdingą, žalingą Lietuvai sandorį „LeoLT“ ir kovoti prieš oligarchiją – turėtų būti lemiamas veiksnys. Toks tautos balsas demokratinėje šalyje turėtų būti išgirstas ir tai turėtų įpareigoti Vyriausybę konkretiems veiksmams, tai yra, kuo skubiau pripažinti „LEO“ sandorį niekiniu ir grąžinti valstybei neteisėtai privačiai bendrovei atiduotą turtą.
Naujai išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė, kaip ir kadenciją baigiantis prezidentas V.Adamkus, pripažino, jog mūsų šalyje klesti oligarchinis valdymas. Jeigu demokratinėje valstybėje milijono rinkėjų nuomonė turi didelę reikšmę, tai oligarchinėje valstybėje lemiamą reikšmę visada turi tik oligarchų nuomonė. Todėl aš manau, kad tikros oligarchinės valstybės Vyriausybė, visų pirma, žiūri ką šioj pozicijoje nori oligarchai.
Kodėl taip drąsiai galima tai teigti? Juk liaudis mato, kad valdžios žmonės gražiai šneka ir kartais pamini, jog jie irgi supranta, kad „LEO“ sandoris yra labai žalingas valstybei, bet aš, kaip teisininkas, visada žiūriu tik į priimamus sprendimus ir į veiksmus. O tie valdžios sprendimai ir veiksmai visiškai nerodo noro ne tiktai klausyti tautos pasirinkimo ir nuomonės, bet net nerodo jokio noro klausyti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo nei kitų teisės aktų reikalavimų, ir todėl visiškai neskubama šitą sandorį pripažinti niekiniu.
Šiaip jau, Vyriausybė turėtų kuo skubiau kreiptis į teismą dėl „LEO“ išformavimo ir siekti, kad būtų taikoma restitucija. Teisiniai pagrindai šiam kreipimuisi yra nurodyti tiek KT nutarime, tiek ir pačioje „LeoLT“ sandorio sutartyje, kur prirašyta daugybė prieš mūsų valstybę, prieš viešąją konstitucinę tvarką ir teisę nukreiptų dalykų. Galų gale, šis sandoris yra amoralus, prieštaraujantis gerai verslo moralei. Juk iš pavadinimo ir pagrindinio uždavinio, dėl kurio buvo sudaromas šis sandoris, galima buvo spręsti, kad čia yra sumetamas kapitalas į Atominės elektrinės statybą, o pasiskaičius sutarties tekstą, aiškiai matyti, kad šiuo sandoriu yra paimamos iš valstybės energetikos sistemos, jos perduodamos valdyti privačiai bendrovei, o privati bendrovė iš to gauna pelną. Ir visiškai ten nėra nei vieno cento įsipareigojimo dėti investicijas į naujos Atominės elektrinės statybą! O juk būtent šiam tikslui – investuoti į naujos AE statybą ir buvo sukurta bendrovė „LeoLT“. Tačiau to net negalvojama daryti. Tai reiškia, jog „LEO“ yra apgaulingas sandoris, sudarytas vien tam, kad visą energetikos kapitalą ir pelną perimtų privatus savininkas.
Ir štai, kadangi tos teisinės sąlygos yra nurodytos Civiliniame kodekse, tai mūsų Vyriausybė, žinodama kad išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė ir tauta pareiškė tokią valią, nukreiptą prieš „LEO“ sandorį, turėtų laikytis Konstitucijos, vykdyti savo tiesioginę pareigą ir kuo skubiau kreiptis į teismą. Deja, tai nevyksta!.. O tik įvairiai šnekama, įvardijami visokiausi variantai – nacionalizuosime, išpirksime „NDX energijos“ akcijas ar išstumsime, kažką iš jų paimsime, bet jokiu būdu nesikreipiama į teismą pripažinti sandorį „LeoLT“ niekiniu ir taikyti restituciją!..
„LEO“ atveju vienintelė galima išeitis – kreiptis į teismą ir kuo greičiau viską sugrąžinti valstybei. Būtina kuo skubiau nutraukti tą pinigų „plovimą“ iš valstybės kišenės į privačias kišenes, žinoma, tuo pačiu ir  į tų politikų kišenes, kurie kontroliuoja šią situaciją, sėdi prie to pinigų lovio. Deja, viso to iki šiol nedaroma. Vadinasi, nėra vieno pagrindinio veiksmo, apie kurį visi tik šneka. O kaip gi tada su skaidrumu?..
Pagal Atominės elektrinės įstatymą, kuriuo remiantis buvo sukurta „LEO“ bendrovė, visa kas susiję su šita bendrove, su šiuo projektu ir sandoriu, turi būti vieša, nekonfidencialu. Bet gi pažiūrėkime, jokių duomenų apie „LEO“ negali išsireikalauti ne šiaip sau paprasti žmonės, net Seimo nariai!.. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę pateikti Europos Komisijos pastabas, kodėl šis sandoris laikytinas neteisėtu. Ir nors visiškai pagrįstai norima susipažinti su EK paklausimais Vyriausybei bei jos atsakymais, tačiau Vyriausybė, net būdama pavaldi ir kontroliuojama Seimo, paprastai sakant, nusispjovė į Seimo nutarimą ir į priimtą AE įstatymą, kuris įpareigoja teikti informaciją Seimui bei visuomenei, ir slepia visa tai. O tai reiškia, jog toks Vyriausybės elgesys yra labai neteisėtas, iššauktas labai didelio intereso neatskleisti žmonėms teisybės.
Todėl mes suprantame, KODĖL iki šiol nesikreipiama į teismą, kad sandoris „LeoLT“ būtų pripažintas niekiniu ir dėl restitucijos. Antra, kodėl nevykdomas Seimo nutarimas pateikti duomenis apie EK pastabas dėl „LeoLT“. Trečias dalykas, sukuriama komisija-darbo grupė aiškintis visa tai, nors jau seniai viskas čia aišku, tiek iš KT išvadų, tiek ir Europos Komisijos reikalavimų.
Galų gale, net ir ta pati darbo grupė sudaroma, vadovaujantis labai keista logika. Galbūt kas nors klaidingai mano, jog Vyriausybė parodys gerą valią ir įtrauks į komisiją nesuinteresuotus gerus specialistus, pakvies žmones, suinteresuotus ginti valstybės interesą? Ne, viso to nedaroma. Į šią komisiją yra įtraukti tik „LEO“ atstovai, stebėjimo tarybos ir valdybos nariai, ir nieko daugiau!.. Ir svarbiausia, jog išvadas darys ne ta speciali darbo grupė, bet anonimiškai nusamdyti privatūs žmonės, teisininkai ar kitų sričių specialistai. Apie tai niekur neskelbiama, net Vyriausybės potvarkyje apie tai nėra pateikta jokios informacijos. Nežinia kokiais sumetimais į vyriausybinę darbo grupę parenkami privatūs asmenys, kurie niekaip nėra įsipareigoję prieš valstybę, tačiau nušalinami nuo „LEO“ klausimo tie, kurie turėtų dalyvauti –  Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Teisingumo ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir specialistai, ekspertai. Žodžiu, visi tie asmenys, kurie tarnauja valstybei, kurių tiesioginė pareiga – ginti viešąjį interesą, yra izoliuoti nuo šitos darbo grupės ir Vyriausybės pavedimu sudaromos sutartys su privačiais asmenimis.
Nežinia kodėl, Vyriausybės pavedimu, privatūs ir prieš valstybę niekuo neįsipareigoję asmenys darys išvadas dėl „LeoLT“ sandorio ir pasakys mums, kaip čia viskas turėtų klostytis ateityje. Reikėtų akcentuoti, kad tai absoliučiai atitinka tą situaciją, kokia buvo valdžioje, sudarant šį sandorį! Tada lygiai taip pat – valstybė leido milijonus privatiems teisininkams, privačiai finansų maklerio bendrovei, kad ši įvertintų labai brangiai privačios bendrovės turtą ir kad labai pigiai įvertintų valstybės turtą. Už tai buvo mokami milijonai, kad tik valstybei būtų blogiau. O tuo tarpu, valstybinis auditas buvo nušalintas, Valstybės kontrolė būtų nušalinta, visi specialistai, kurie galėjo įvertinti finansinį kapitalą, buvo nušalinti. Vyriausybės pavedimu į darbo grupę buvo pakviesti asmenys, kurių dabar nėra, kurie už nieką neatsakingi, jiems išmokėti milijonai iš valstybės kišenės ir jokios atsakomybės!..
Visi gerai supranta, kad privačios bendrovės pateiktos išvados, formuojant „LEO“, buvo nenaudingos valstybei, kadangi valstybei priklausanti turto dalis buvo labai sumažinta ir valstybė prarado bet kokį valdymą ir kontrolę, priimant sprendimus. Nors akivaizdu, kad valstybinio turto dalis kelis kartus didesnė, tačiau buvo pateikta priešinga išvada, patenkinusi šio sandorio dalyvius. Bet šiandien niekas  net nemato tos išvados, kuri pradingo nežinia kur ir niekur nebuvo paminėta. Ta išvada, kuriant „LEO“, buvo slepiama nuo Seimo narių. Ir šiandien elgiamasi lygiai taip pat – viskas yra slepiama nuo Seimo ir visuomenės!..
Štai kodėl drąsiai galime daryti išvadą, kad oligarchinėje valstybėje nieko nereiškia nei milijonas balsų, balsavusių už prezidentę, kuri pasisakė prieš oligarchinį valdymą, nei išrinktosios prezidentės D.Grybauskaitės nuomonė „LeoLT“ klausimu. Oligarchinėje valstybėje iš tikrųjų viską lemia tik oligarchų norai. Juk visa tai ir yra oligarchų sprendimai – slėpti išvadas, neprileisti į darbo grupę specialistų, kurie susiję su valstybės tarnyba ir gina viešąjį interesą. Oligarchams naudinga patikėti viską spręsti tik tiems, kurie yra suinteresuoti privačia bendrove.
Yra dar vienas svarbus dalykas šioje aferoje – laiko faktorius. Visi gerai supranta, koks yra veiksmų kalendorius. Tam kad privatus savininkas „NDX energija“ gautų dar vieną porciją milijardų, būtina uždelsti laiką, nes iki birželio A.Kubiliaus Vyriausybė ketina „prastumti“ projektą, pagal kurį Europos Sąjungos lėšos (apie 30 milijardų litų), numatytos Lietuvos energetikos projektams vystyti, pateks į vieną iš „LEO“ bendrovių. Automatiškai, privačiai bendrovei „NDX energija“ atitektų 38,3 proc. nuo bendros sumos, pastarajai absoliučiai nieko neinvestavus. Ir kodėl gi Vyriausybė taip rūpinasi, kad būtent „LeoLT“ gautų tas lėšas iš ES? Aišku, jog tuo yra suinteresuoti oligarchai!..
Jeigu „LeoLT“ atveju Vyriausybė pasielgtų taip, kaip privalu teisinėje demokratinėje  valstybėje, jos priimamų sprendimų ir veiksmų seka būtų visiems aiški ir suprantama. Juolab, kai EK pareiškė pretenzijas dėl „LEO“ teisėtumo, Konstitucinis Teismas nurodė, kad tas įstatymas, pagal kurį sukurta „LeoLT“, yra neteisėtas, ir išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė pasakė, kad tas sandoris turi būti kuo skubiau panaikintas, tai atrodytų visai logiška, jog šiai bendrovei nereikia skirti ES lėšų. Tačiau mes aiškiai matome, kad A.Kubiliaus Vyriausybė deda visas pastangas, kad „LeoLT“ bendrovės kuriai nors dukterinei įmonei, o tuo pačiu ir privačiai UAB „NDX energija“, atitektų ES milijardai. O juk galėtų būti priimtas labai paprastas sprendimas – sukurti skaidrią, teisėtą  bendrovę, 100 proc. priklausančią valstybei, ir ten pervesti ES lėšas. Vyriausybė turi teisę tokiam žingsniui, tačiau to nedaro.
Tokiais atvejais sakoma, kad tai ir yra oligarchinis valdymas, jeigu negalima protingai paaiškinti, kodėl valstybė atsisako 38,3 proc. nuo 30 milijardinės sumos iš ES ir nori, kad ta dalis būtinai atitektų privačiam savininkui, nors iš tikrųjų visos lėšos priklauso tik valstybei!.. Ypač dabar tai aktualu Lietuvai, kadangi pas nėra itin gera ekonominė situacija, kad valstybė galėtų apie 12 milijardų padovanoti privatininkams už nieką. Ir jeigu, nepaisant visko, Vyriausybė nori dovanoti tuos milijardus, tokiais atvejais suveikia nerašytas įstatymas – korupcija. „LeoLT“ atveju oligarchija ir korupcija labai panašios sąvokos, kadangi oligarchija tai nėra verslas. Oligarchinis valstybės valdymas – tai nėra verslas. Šiuo atveju padorūs  verslininkai tik nukenčia, jeigu keletą valstybės milijardų gauna saujelė privačių žmonių. Tada valstybei tuos prarastus milijardus tenka kompensuoti iš to paties verslo, iš surenkamų mokesčių, didinant PVM ir visus kitus mokesčius, kurie užgula paprastus šalies gyventojus.
Sudėjus visus neskaidrius ir abejotinus Vyriausybės sprendimus, mes aiškiai matome, kad „LEO“ atveju apie viską pagalvota ir kad tik oligarchinė viršūnė kontroliuoja Vyriausybę. Tik pagal tos oligarchinės viršūnės nurodymus veikia Ministras Pirmininkas A.Kubilius ir energetikos ministras A.Sekmokas. Ir tik todėl jie nedaro to, ką reikėtų nedelsiant padaryti – dėl „LEO“ sandorio kreiptis į teismą, o ES milijardinių lėšų pervedimui sukurti valstybei priklausančią bendrovę, visai nesusijusią su „LEO“. Juk tos ES lėšos priklauso tiktai valstybei ir nėra privatininkų pinigai.
Žodžiu, viso to daryti Vyriausybė nenori ir ruošiamasi tokiam scenarijui, kad kai prisieks išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė, bus pateikta privačių asmenų išvada, kad nors „LEO“ ir nelabai teisėtas, bet matote atėjo ES milijardai ir ką čia bepadarysi?.. Jeigu dabar panaikinsime „LEO“, tai tada ir tuos milijardus bus sunku kažkaip padalinti… Taigi, viskas daroma, kad atėjus naujai prezidentei ši tik skėstelėtų rankomis ir pasakytų: aš norėjau tai padaryti, bet matote patys, kad Vyriausybė priėmė tokius sprendimus ir labai sudėtinga čia ką nors keisti.
Matome, kad „LeoLT“ atveju Vyriausybė labai rūpinasi oligarchų interesais, tarnauja jiems ir, manau, už tai jiems bus atsidėkota. Na, o tauta, aš tikiuosi, anksčiau ar vėliau, taip pat atsidėkos. Ateis laikas, kai už „LEO“ aferą reikės atsakyti ir baudžiamąja tvarka, ne tiktai vien civiline!..

– Jūs tiktai ką gan nuosekliai teisininko kalba išaiškinote, kaip „LEO“ sandoryje veikia „2K“ (Kirkilo-Kubiliaus) projektas, nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. Ar ne?
– Kaip teisininkas aš visuomet esu linkęs vertinu teisės aktus. Būtent tada, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, tada ir buvo padėti pagrindai dalies valstybinio kapitalo atidavimo privačiai oligarchinei bendrovei. Pamenu, tas Atominės elektrinės įstatymas buvo priimtas labai tyliai, be jokio pasitarimo su visuomenę, be specialistų išvadų, pažeidžiant Orguzo konvenciją, tarptautinės teisės ir Lietuvos teisės reikalavimus. Visa tai įvyko 2007 metų vasarą, kai valdžioje buvo koalicija iš tų dviejų politinių jėgų – Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų. O jau kai aš buvau išrinktas į Seimą 2007 metų pabaigoje, tada buvo siekiama, kad dar daugiau nuosavybės atitektų privatiems savininkams. Tuo tikslu buvo padarytos Atominės elektrinės įstatymo pataisos ir sukurta „LEO“ bendrovė. Pagal ankstesnį įstatymą buvo numatyta, kad viskas vystosi tik „Lietuvos energijos“ pagrindu, o vėliau buvo sukurta speciali bendrovė „LeoLT“, „sumetant“ į ją dvi elektrines, visą valstybinį energetikos kapitalą, kad tik kuo daugiau to turto atitektų privačiai bendrovei „NDX energija“.
Kai buvo priimamos AE įstatymo pataisos, tai tiek buvęs Ministras Pirmininkas G.Kirkilas, tiek ir dabartinis A.Kubilius, jie abu buvo kovotojai už šio įstatymo priėmimą, nepaisant to, ką apie tai galvojo pavieniai  partijų nariai. O kai konservatorių frakcija susipažino su visais dokumentai, tada buvo suprasta, kad „LEO“ nusikalstamas sandoris. Taip kalbėjo ne tik konservatoriai, bet ir kai kurie kiti Seimo nariai, tačiau bet kuriuo atveju reikiamas balsų skaičius Seime šiai aferai tęsti visuomet būdavo užtikrinamas.
Tuo tarpu, mano pateiktas projektas buvo priešingas. Jame buvo reikalaujama, kad būtų paskelbtas viešas skaidrus konkursas, kad pačiai valstybei, o ne privatiems savininkams atitektų milijardai. Deja, mano projektą palaikė tiktai Seimo mažuma, o dauguma palaikė „LEO“ projektą. Ir tik po to, kai viskas jau buvo nuspręsta, net tie, kurie palaikė „LEO“, pradėjo domėtis, koks tai per projektas ir kodėl jis buvo stumiamas ypatingos skubos tvarka, pažeidžiant statutą, neteisėtai balsuojant, kadangi buvo pateiktos teisinių institucijų išvados, jog priimamas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.
Tik vėliau kai kurie parlamentarai, balsavusieji už „LEO“ sandorį pagal partijos vadovų nurodymus, pradėjo jungtis prie manęs ir pasirašė kreipimąsi į prokuratūrą ir kitas institucijas, kad būtų ištirta, ar čia nėra padarytas nusikaltimas. Tada jie man kalbėjo, kad tai iš tikrųjų buvo apgaulė, kad jie buvo apgauti. Daugelis praeitos kadencijos parlamentarų manė, kad čia ne šiaip sau yra atiduodama energetika į privačias VP dešimtuko rankas, bet mainais už tai, kad jie už savo pinigus pastatys naują Atominę elektrinę. Ir dabartinis Ministras Pirmininkas A.Kubilius, kaip ir buvusysis G.Kirkilas, jie visą laiką garantavo Seimo nariams bei klaidino visuomenę, kad privati „Maximos“ bendrovė yra turtingiausia, turinti labai daug milijardų ir todėl ji tikrai galinti pastatyti Atominę elektrinę. Buvo kalbama, o kas gi čia kitas, jeigu ne jie, gali pastatyti AE? Tada kai kurie žmonės taip ir suprato: kas gi čia blogo, jeigu privati bendrovė atiduoda savo milijardus AE statybai ir aukojasi už Lietuvą!..
Žodžiu, viešai buvo pateikta visai priešinga versija tai, kuri atsispindi pačiame „LEO“ sandorio tekste. Ir tik po to, kai tą klausimą pradėjau viešai kelti, tuomet kai kurie Seimo nariai negalėjo patikėti, jog „LeoLT“ sutartyje nėra jokio privataus akcininko „NDX energija“ įsipareigojimo duoti savo milijardus naujos AE statybai. Tada jiems pasiūliau pasiskaityti patvirtintą „LEO“ sutartį, kuriame nėra finansinio įsipareigojimo iš „NDX energijos“ pusės. Galų gale, dabar jau ir Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad „LeoLT“ sandoryje nėra jokio finansinio įsipareigojimo!..
Būtina akcentuoti visą šią apgavystę ir kai kurių Seimo narių brendimą, suvokiant, kaip viskas buvo daroma. Pradžioje, Seimo mažuma balsavo už mano pateiktą alternatyvų projektą, kuriame buvo teigiama, jog viskas turi vykti surengus viešą konkursą ir tokiu būdu gaunami pinigai naujos AE statybai. Tačiau dauguma parlamentarų balsavo už Vyriausybės teikiamą bei Seimo priimtą projektą. Vėliau atsirado nemažai Seimo narių, kurie pradėjo pasirašinėti kreipimąsi į prokuratūrą, kadangi jie suprato buvę apgauti. Ir galutinis taškas parlamentarų brendime ir tame apgaulės procese buvo padėtas, kai dauguma Seimo narių, suabejoję „LeoLT“ sandorio teisėtumu, kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Praktiškai, dar pačioje pradžioje, tuoj po „LEO“ sandorio priėmimo, aš siūliau kreiptis į KT, tačiau tada dar nebuvo tos daugumos, kuri pritartų šiam siūlymui. Tik vėliau pradėta domėtis, skaityti ir tada dauguma politikų suprato, kad jie yra apgauti. Parlamentarai prieidavo prie manęs ir sakydavo, kad jie apgavo manydami, jog privatininkai duos savo milijardus AE statybai. Visa tai akivaizdžiai parodo, kad yra labai rimtas pagrindas pripažinti sandorį „LeoLT“ niekiniu, kadangi jis prieštarauja gerai moralei. Vien tik iš pavadinimo susidaro klaidingas įspūdis, kad „NDX energija“ yra nacionalinis investuotojas į Atominę elektrinę, o iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad jie nei cento neinvestuoja į AE statybą, bet atvirkščiai, iš valstybės kapitalo gauna pelną. Ir kai ši apgavystė išaiškėjo Seimo nariams, tada jie ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Jau vien todėl, kad jis prieštarauja gerai moralei, pakanka pripažinti „LEO“ sandorį niekiniu. Aš jau nekalbu apie kitus rimtesnius pažeidimus. Gera moralė, juk irgi yra svarbu. Mūsų Civiliniame kodekse taip ir parašyta: jeigu sandoris prieštarauja gerai moralei, tai jis yra niekinis.
Štai kodėl „LEO“ atveju A.Kubiliaus Vyriausybė turėtų kuo skubiau kreiptis į teismą pripažinti sandorį niekiniu ir kuo skubiau kurti naują bendrovę, nesusijusią su „LEO“, paimti ES lėšas energetikos projektams įgyvendinti. O jeigu Vyriausybė to nepadarys, tai bus tikrai nusikalstama veikla.

– Na gerai, pamėginkime įsivaizduoti išrinktosios prezidentės D.Grybauskaitės poziciją, kuomet ši, mesdama iššūkį „LEO“, skelbiasi atėjusi gelbėti Lietuvą nuo oligarchų įtakos. Už šią kandidatę į prezidentus balsavo apie milijonas Lietuvos piliečių. Kaip ji turėtų pasielgti, matydama tokius dviprasmiškus, abejotinus  A.Kubiliaus Vyriausybės veiksmus, tyčinį laiko vilkinimą, sprendžiant „LeoLT“ problemą? Taikytis su šia beviltiška padėtimi ar, vis dėlto, nesileisti būti vedžiojamai už nosies ir griežtai pareikalauti valdininkų atsakomybės?
– Aš manau, kad išrinktoji prezidentė, pasinaudodama tuo, kad jau dabar ji turi galią – tautos pasitikėjimo mandatą, o taip pat, būdama Europos finansų komisare (nes būtent čia kalbama apie neteisėtą sandorį su neteisėtu valstybės energetiniu-finansiniu kapitalu), nelaukdama kol bus inauguruota, pamačiusi kas vyksta, turėtų kreiptis į Vyriausybę ir aiškiai pasakyti Ministrui Pirmininkui, kad, visų pirma, Vyriausybė privalo nedelsiant   kreiptis į teismą dėl „LeoLT“ sandorio pripažinimo niekiniu. Tai vienas darbas. Antras darbas, kuo skubiau, kad Lietuva neprarastų ES lėšų arba kad nenutekėtų tos gaunamos lėšos į privačią kišenę, sukurti specialią bendrovę su 100 proc. valstybės kapitalu. Ir trečia, Vyriausybė turi paskelbti Seimo prašomą informaciją apie „LEO“, kokius priekaištus pareiškė Europos Komisiją ir kokie buvo pateikti Vyriausybės atsakymai. Pagaliau, ketvirtas žingsnis – pakeisti Vyriausybės sudarytą darbo grupę ir įtraukti į ją nesuinteresuotus asmenis, valstybinių institucijų specialistus, tarnautojus, kuriems privalu ginti viešą interesą finansų ir teisės srityje. Būtent tokia darbo grupė privalo daryti „LEO“ įvertinimą, o ne kažkokie tai anoniminiai, privatūs žmonės, kadangi čia kalbama apie valstybės interesų gynimą. Ir be to, kam gi reikia leisti milijonus už darbo grupės išvadas privatiems asmenims, jeigu jas turėtų teikti valstybės institucijos, valstybės specialistai?..
Manau, kad išrinktai prezidentei D.Grybauskaitei laukti liepos mėnesio jokiu būdu negalima, nes bus jau per vėlu, kadangi ES lėšos bus pervestos „LEO“ bendrovei ir 38,3 proc. visiškai nepagrįstai atsidurs privačių savininkų kišenėje!..

– Bebaigiantis antrą kadenciją prezidentas V.Adamkus, pernai vasarą savo parašu palaiminęs šį sandorį, iki šiol yra įsitikinęs, jog visos kalbos apie „LeoLT“ išformavimą tėra politiniai žaidimai. Kaip jūs vertinate tokią šalies vadovo poziciją?
– Kai Seime buvo priimtas „LEO“ įstatymas, aš kreipiausi į prezidentą, kad jis vetuotų šį įstatymą, nurodžiau visus pažeidimus, tame tarpe, ir tą pažeidimą, kad Seimo statutas neleido priimti šio įstatymo, nes buvo Teisės departamento išvados, jog įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai ir jis negali būti priiminėjamas be Konstitucijos pataisų. Prezidentas V.Adamkus tikrai buvo apie tai informuotas ir tada jis padarė pareiškimą, kad susitiko su privačiais savininkais, kurie jį patikino, kad numatys kokius nors įsipareigojimus. Kitaip sakant, tuo pareiškimu prezidentas V.Adamkus pripažino, kad Seimo priimtas įstatymas tikrai nenumato privatiems savininkams jokių įsipareigojimų prieš valstybę – nei statyti, nei investuoti į naują Atominę elektrinę, tačiau jis pasakė, kad TIKI privačiais „NDX energija“ savininkais, jog šie bus tokie geri ir investuos savo milijardus į Atominę elektrinę!.. Tai, galbūt, prezidentas V.Adamkus ir po šiai dienai vis dar tiki tais VP dešimtuko  pažadais?..
Vienintelis dalykas, kuris čia yra svarbus – kas gi įvyko po to, kai prezidentui buvo pažadėta investuoti į AE? Taigi, nei vienas veiksmas iš privačių savininkų pusės nebuvo atliktas dėl AE statybos ir nei vieno milijardo jie į AE statybą neinvestavo! O viskas vyko atvirkščiai: privatininkai pasididino mokestį už elektros energiją ir gauna milijoninius pelnus valstybės sąskaita.
Todėl prezidentas V.Adamkus, vis tiktai, turėtų pagalvoti, jeigu tiek laiko nieko nevyksta, kad čia kažkas ne taip. Ir sakyti, jog „LEO“ yra geras projektas, ignoruojant Europos Komisijos pastabas, Konstitucinį Teismą bei visas teisines institucijas, tikrai negalima! O jeigu prezidentas V.Adamkus, žinodamas, kad yra tiek daug institucijų, pasisakančių prieš „LEO“ sandorį, kaip neteisėtą, vis tiek sako, kad šis sandoris yra geras, tai tada iškyla vėl tas pats klausimas – kieno interesus gina šalies vadovas?!..
Kalbėti apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kaip tai daro V.Adamkus, siejant ją su „LEO“, galima tik tada, jeigu valstybė savo rankose turi energetikos kontrolę. O rūpintis „Maximos“ ar kitos privačios bendrovės nepriklausomybe, tai turėtų būti ne prezidento rūpestis. Nes jeigu valstybinis kapitalas atitenka į privačios UAB rankas, tada privati bendrovė tampa nepriklausoma ne tik nuo bet ko, bet ir nuo Lietuvos valstybės!..
Pagal šiuo metu galiojantį sandorį, jau už vienerių metų privati UAB „NDX energija“ galės parduoti savo dalį. Dabar jų uždavinys kuo daugiau surinkti kapitalo į „LeoLT“ bendrovę, o jau tada 38,3 proc. nuo to kapitalo ir yra tas „biznis“, kurį „NDX energija“ kažkam parduos, jeigu jiems nusibos gauti pajamas iš Lietuvos energetikos sistemos. Šiaip gi, sutartyje yra numatyta, kad „NDX energija“ iki 2015 metų gaus tas pajamas, o po to sandoris baigiasi.
Taigi, prezidentas V.Adamkus, matydamas, kad vyksta tokie negeri dalykai ir toliau gindamas „LEO“ sandorį, teisėtai gali susilaukti klausimo: kodėl jis kovoja už tai, kad mūsų valstybė neturėtų jokios kontrolės Lietuvos energetikai? O gal jis mano, kad būtent tai ir yra Lietuvos valstybės energetinė nepriklausomybė, kai pati valstybė neturi jokios kontrolės savo energetikai, kaip šiuo metu? Juk tas „LEO“ įstatymas, kurį pasirašė prezidentas V.Adamkus, padarė Lietuvos valstybę nebekontroliuojančia savo energetikos sistemos! Todėl dabar jam  būtų toks klausimas: ar jis tikrai to norėjo? Ar suprato, ką jis darė, pasirašydamas „LeoLT“ įstatymą?..

– Kaip žinome, LR prezidentas laikomas Konstitucijos garantu. Tai kaip gi gali tas „Konstitucijos garantas“ tikėti „Maximos“ oligarchų pažadais, jog šie susimylės ir investuos keletą milijardų į AE statybą? Nejau prezidentas gali vadovautis kažkokiomis nuojautomis, tikėjimais, ar vis tiktai jis privalo, visų pirma, vertinti tai, kas yra parašyta „LEO“ sandorio sutartyje?
– Be abejo, Konstitucija įpareigoja prezidentą elgtis pagal įstatymus, o ne pagal pažadus. Tarp kitko, ir Seimo nariai, balsavusieji už „LEO“, kalbėjo, jog, žinoma, jokios pareigos privatininkai čia neturi, nieko jie neturi investuoti į naują AE, bet negi vyrai, gaudami tiek daug milijardų iš valstybės, negrąžins vieno-kito milijardo Lietuvai?..
Žinoma, jog taip negalima nei priiminėti, nei pasirašinėti įstatymo, nei sudarinėti sandorį dėl valstybės turto! Tai prieštarauja visai Konstitucijos dvasiai, atskiroms normoms, prieštarauja valstybės turto naudojimui ir valdymui skirtiems įstatymams, teisės aktams, tai sukelia viešų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Galų gale, tai yra nusikalstama, nes iš valstybės neatlyginamai perduodamas turtas į privačias rankas. Kitaip sakant, tai yra valstybės turto iššvaistymas stambiu mastu. Ir jokie privatininkų pažadai negali pateisinti tokio iššvaistymo!..

– Lietuvos valstybei išgyvenant ekonominę krizę, kai žlugdomas smulkus ir vidutinis verslas, žlugdoma kultūra ir mokslas, kai auga bedarbystė, kai eiliniai piliečiai yra smaugiami nepakeliama mokesčių našta ir mažinamos socialinės išmokos remtiniems gyventojams, sakykite,  kaip šiame nūdienos kontekste atrodo „2K“ produktas – amžiaus afera „LeoLT“, vertinant ją bendražmogiškuoju aspektu? Ir kaip vertintini A.Kubiliaus Vyriausybės abejotini veiksmai, spaudžiantys visuomenę, tačiau pasitarnaujantis oligarchų interesams? Ką galėtumėte pasakyti žmonėms, balsavusiems už konservatorius ir už šią, taip vadinamą, „permainų koaliciją“?
– Turėčiau pasakyti, kad visose partijose, tame tarpe ir konservatorių, yra žmonių, suprantančių, kad „LEO“ sandoris yra nusikalstamas. Iš tikrųjų, tai yra ciniška, amoralu ir neteisėta!.. Bet oligarchinis valdymas būtent tokiomis savybėmis ir pasižymi. Galima ciniškai žmonėms meluoti, aiškinti, kad mes nukreipsime ES lėšas į bendrovę „Lietuvos energija“ ir taip jas apsaugosime nuo „LEO“, arba išpirksime kontrolinį akcijų paketą iš „NDX energija“ (taip būtų įteisinamas „LEO“) ir panašiai. Visa tai, be abejo, melas, kadangi „Lietuvos energija“ yra „LEO“ sudėtinė dalis.
Toks ciniškas bandymas apgaudinėti visuomenę pasako labai daug ką. Čia svarbu ne tik tai, kad visiems gyventojams veržiami diržai, o tai oligarchų grupei vis daugiau milijardų perduodama. Svarbiausia tas valdžios melavimas, nuolatinis piliečių apgaudinėjimas. Juk visa tai labai griauna mūsų valstybę, griauna žmonių pasitikėjimą valdžia. Jeigu prarandame milijardus, tai Lietuvai padaroma materialinė žala. Bet svarbiausia – tas valstybės pamatų griovimas, kai nebelieka teisės. Juk mes matome, kad Konstitucija šiuo metu tai beveik nebeveikia, teisėsauga nebeveikia. Generalinis prokuroras A.Valantinas vienoje diskusijoje man aiškiai pasakė: „Jeigu Vyriausybė man nenurodys, tai aš ir nesikreipsiu į teismą dėl „LEO“ sandorio pripažinimo niekiniu!..“ Susidaro uždaras ratas: Vyriausybė nesikreipia į teisėsaugą, nes neleidžia oligarchai, prokuroras nesikreipia į teismą dėl to, kad Vyriausybė į jį nesikreipia. Tai štai ir turime visą tą oligarchinę sistemą, kuri jau sugriovė mūsų Konstitucijos pamatus. Ateityje mums teks gan stipriai padirbėti, kad atstatytume Konstitucijos veikimą.
Tai čia labai svarbi žmonėms ne tik ta materialinė pusė, kad per „LEO“ sandorį valstybės biudžetas praranda daugybę milijardų, bet moralinė! Aišku, kad tai yra žiauru, kai kažkam yra atiduodami milijardai, o paprastiems žmonėms reikia veržtis diržus. Ir verslas žlunga per tokius sandorius, kaip „LEO“. Net verslininkai pagaliau pradeda suprasti, kas gi yra tas oligarchas. Oligarchas – ne verslininkas, o tas, kuris plėšia verslą!.. Bet čia svarbiausiai yra tas ciniškas, įžūlus moralės ir teisės paniekinimas!.. Ir viskas būna paremta paprasta logika – o gal pavyks dar kartą apgauti?..
Gal pavyks per tuos kelis mėnesius apgauti išrinktąją prezidentę D.Grybauskaitę ir mes jai pasakysime, kad mūsų darbo grupė pateikė štai tokias išvadas ir dabar jau nieko nebegalime padaryti, viskas jau nuspręsta, kadangi ES lėšos jau pradėjo tekėti į „LEO“, ir taip toliau. Tai štai tokie ciniški politikų veiksmai, matyt, labiausiai pakerta visuomenės pasitikėjimą valdžia.
Jeigu iki birželio vidurio Vyriausybė nepadarys, ką ji privalo padaryti, kas jau čia buvo paminėta (tie keli punktai dėl „LEO“), tai tada reikės raginti žmones rinktis į protesto akciją prie Vyriausybės rūmų. Esu teisininkas ir norėčiau, kad Vyriausybė vadovautųsi teisės aktais. Bet jeigu jau nebegalioja Konstitucija, jeigu nebegalioja teisė, tai tada belieka paskutinė konstitucinė jėga – TAUTA.
Seimo jau nebeklauso mūsų Vyriausybė, nepateikia informacijos dėl „LEO“. Tai, vadinasi, jau pasiekta antikonstitucinės veiklos viršūnė. Tokiu atveju piliečiai privalo išeiti į gatves ginti Konstitucijos. Ko gero, birželio 13 dieną mes visi susirinksime prie Vinco Kudirkos paminklo, priešais Vyriausybės rūmus, tam, kad apgintume LR Konstituciją!..

– Betgi, nejau tie ponai valdžioje visai Dievo nebijo? Juk yra tie aukštesni įstatymai, kurie suveikia savaime, nesvarbu, ką mes bekalbėtume. Tokios niekšybės negali būti paslėptos nei nuo tautos, nei nuo Dievo. Juk tai žiaurūs dalykai, jeigu pasipiktinę  nepažįstami žmonės skambina į redakciją ir prašo nepalikti jų, apginti nuo šitokio valstybės ir tautos plėšimo, skurdinimo!..
– Kai jūs užsiminėte apie dvasinius dalykus, tai, žinoma, viskas nuo jų ir prasideda. Šiaip gi, tas „LEO“, tapęs savotišku simboliu – valdžios savanaudiškumo ir cinizmo viršūne, jis labai lengvai užvaldo kiekvieno dvasią, jeigu žmogus neturi tikro tikėjimo ir negali atsiremti į jį. Toks žmogus gali priklausyti ar net vadovauti partijai, pasivadinusiai krikščionių demokratų, bet jeigu jis kas savaitę vis kitaip kalba, meluoja, tarnauja oligarchinei viršūnei, savanaudiškumui, o ne viešam interesui, tai jis nėra joks krikščionis ir joks demokratas. Krikščionybė pasisako prieš godumą, melą, pasisako už rūpestį kitais.
Jeigu tikri krikščionys demokratai būtų mūsų Vyriausybėje, tai aš manau, kad tokių problemų mes nebeturėtume. Oligarchinė valdžia tikrai netarnauja Lietuvai, netarnauja tautai ir netarnauja mūsų tautos gerovei – tai tvirtai galima pasakyti!.. O kadangi A.Kubiliaus Vyriausybė slepia informaciją apie „LEO“ nuo Seimo ir visuomenės, tai, vadinasi, supranta, kad tai, ką jie daro, yra netgi nusikalstama!.. Jeigu ten viskas būtų teisinga, tai nereikėtų ir slėpti, nereikėtų bijoti valstybinių institucijų, kurių paskirtis – ginti viešąjį interesą.
Beje, ta pati krikščioniška moralė atsispindi ir mūsų Konstitucijoje, kurioje yra akcentuojama būtent visuomeninė nauda. Tik tada, kai yra visuomeninė nauda, visiems gali būti gerai. Tada ir verslininkams daug geriau, kai valstybėje nėra tokių oligarchinių struktūrų, kaip „LeoLT“. Tada nebūtų Lietuvoje ir tokios krizės, kokia dabar yra, ir nebūtų taip ženkliai didinami mokesčiai, jeigu nebūtų „LEO“ sandorio!..
Manau, kad padirbėti ties DVASIA, aišku, reikėtų kiekvienam iš mūsų. Visada reikia pradėti nuo savęs – neleisti tam „LEO“ sugriauti dvasios mūsų viduje!.. Matyt, vertėtų vakarais susimąstyti: ar kartais neleidžiame tam „Liūtukui“ griaužti mūsų sielos, ar tas „LEO“ neverčia mūsų tarnauti negerai, tamsiai, savanaudiškai jėgai?..

 

Juozas Ivanauskas

Šaltinis: laisvaslaikrastis.lt


Įrašas paskelbtas temoje Prieš LEO LT. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.