K.Čilinskas: žmogaus teisėms Lietuvoje kol kas gana abejinga ir visuomenė, ir valdžia

Šią vasarą sukankant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos galiojimo Lietuvoje dešimtmečiui, kai kurie Konvencijos reikalavimai vis dar gana svetimi šalies visuomenei ir dažnai nepaisomi valdininkų. Tokią išvadą daro Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės ekspertai.

„Lietuvos teismai ir kitos institucijos, išskyrus Konstitucinį Teismą, kol kas tik retkarčiais taiko Konvenciją ir kitus žmogaus teisių tarptautinius aktus. Valdininkų akimis, kurios nors ministerijos įsakymo nuostatos dažniausiai turi viršenybę Konvencijos atžvilgiu“, – antradienį Eltai sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.

Teisininkas pažymi, jog Konvencija yra Lietuvos valstybės ratifikuotas tarptautinės teisės aktas, todėl pagal Konstituciją ja turi būti remiamasi priimant sprendimus Lietuvos teismuose ir kitose institucijose. „Konvencija turi viršenybę Lietuvos teisės aktų atžvilgiu“, – pabrėžė K.Čilinskas.

Anot jo, Žmogaus teisių stebėjimo instituto iniciatyva atliktos visuomenės apklausos leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje dar sunkiai įgyvendinama Konvencijos nuostata, jog teisingumą turi vykdyti nuo valdžios atstovų spaudimo ir kitos neteisėtos įtakos nepriklausantys teismai. „Apklausų rezultatai rodo, kad daugumai žmonių ir institucijų nelabai žinomi ir svarbūs pagarbos žmogaus privatumui reikalavimai“, – nuogąstavo teisininkas.

K.Čilinsko nuomone, Lietuvoje, kaip ir kitose postkomunistinėse valstybėse, sunkiai prigyja teisės, kurių sovietų laikais žmonės neturėjo.

„Sovietmečiu nebuvo ne tik teisės į privatumą, bet ir pats terminas „privatumas“ buvo laikomas buržuazine atgyvena. Tad sunku tikėtis, kad šiandien privatumas būtų vertinamas. Žmonės buvo įpratę, kad politinė valdžia yra pagrindinis teisingumo vykdytojas, ir iki šiol sunkiai priprantama prie minties, kad politikai neturi teisės daryti spaudimą teismams, kad jie peržiūrėtų savo sprendimus“, – teigė K.Čilinskas.

Jo turimais duomenimis, daugumai žmonių Lietuvoje atrodo, kad jų socialinių, darbo teisių gynyba, lyginant su sovietine praeitimi, pablogėjo.

„Tokia žmonių pozicija nėra iš piršto laužta. Valdžios atstovai pastaruoju metu, tik formaliai atsižvelgdami į Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, perima juos skubiai, neįsisąmoninę ir negalvodami vykdyti. Tarp tokių ES teisės aktų minėtina ir Europos socialinė chartija bei kiti ES teisės aktai, kurie daugelyje socialinių teisių sričių nustato ne mažiau garantijų, nei buvo sovietinės okupacijos metais“, – tvirtino advokatas.

Jo žodžiais, Lietuvos politikai neskaito ar nenori skaityti minėtų aktų bei teikia projektus, kurie dar labiau mažina socialines garantijas. Prie tokių projektų K.Čilinskas priskyrė neseniai įregistruotas Darbo kodekso pataisas, anot jo, sudarančias prielaidas lengvai išvaryti iš darbo nėščias moteris.

Eltos informacija


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA, Žmogaus teisių apsauga. Išsisaugokite pastovią nuorodą.