Š
iomis dienomis eilinį kartą pasikeitė opozicijos lyderis. Tačiau visuomenė tų pasikeitimų nepajunta, teigia teisininkas Kęstutis Čilinskas. Pasikeitimas, anot jo, reiškia ne politinės opozicijos valdžiai naują kokybę, ne kitokiais principais paremtų teisės aktų projektų svarstymą, o reiškia tik tai, kad kitas asmuo naudosis Seime opozicijos lyderio materialinėmis privilegijomis. Teisininko manymu, Lietuvoje nėra tikros opozicijos, nes visos valdžios partijos yra įtakojamos ir finansuojamos tos pačios jėgos – oligarchinių monopolijų. Pavyzdžiui, Praėjusioje Seimo kadencijoje tariamai socialdemokratams oponuojančios Tėvynės Sąjungos lyderis A.Kubilius, veikdamas UAB NDX energija (Maxima) savininkų interesais, LEO LT klausimu ne tik neoponavo valdančiai partijai, bet sudarė vadinamąją „dviejų K“ koaliciją su tos partijos vadovu G.Kirkilu ir visos Seimo partijos 2007 m. vieningai balsavo už vadinamąjį LEO įstatymą, primena K.Čilinskas.
Demokratinės politinės opozicijos, pasak K.Čilinsko, nėra, nes postsovietiniame periode visos partijos, visų pirma, socialdemokratai, o vėliau – ir kitos partijos – metėsi į taip vadinamąją „dešinę“ – į stambaus kapitalo prieglobstį ir sukūrė oligarchinę sistemą. Ši sistema ignoruoja teisę, todėl Lietuvoje visa apimtimi neveikia daugelis Konstitucijos nuostatų: apie žmogaus teises ir susirinkimų laisvę, apie valdžios įstaigų tarnavimą žmonėms, apie piliečių dalyvavimą šalies valdyme, apie monopolijų draudžiamumą, apie sąžiningą konkurenciją, apie teisingus bei lygius rinkimus, apie darnią teisinę valstybę bei socialines garantijas ir t.t.. Seime nėra politinės jėgos, kuri atstovautų smulkų ir vidutinį verslą, inteligentiją ir socialiai neapgintus žmones.
Anot K.Čilinsko, šiuo metu partijų lyderiams dar mažiau norisi pereiti į opoziciją oligarchinei sistemai, nes juos vienija viltis gauti naują stambią finansinę injekciją. Buvęs LEO LT tarybos narys, stambaus kapitalo atstovas B.Lubys atvirai skelbia apie suaugimą su politinėmis partijomis ir bendrą ėjimą į Seimą. B.Lubio nestabdo Konstitucija, pagal kurią toks stambaus kapitalo ir įstatymų leidžiamosios valdžios suaugimas yra draudžiamas. B.Lubys turi pagrindą tikėtis, kad Konstitucija ir visa Lietuvos teisė stambiam kapitalui netaikoma. Juk praėjusiais metais vadinamoje „restitucinėje sutartyje“ Vyriausybė įsipareigojo „Maxima“ savininkams ir jų teisių perėmėjams netaikyti Lietuvos įstatymų, kai eina kalba apie neteisėtą pasipelnymą iš bendradarbiavimo su valdžia.
Negana žadamo stambaus privataus kapitalo susijungimo su įstatymų leidėjais. Vyriausybė inicijuoja viso valstybinio kapitalo apjungimą į finansinę monopoliją – „Visuomį“. Jo esmė, pasak K.Čilinsko, bus panaši kaip LEO – pasinaudojant sukurta korupcine sistema, išplauti valstybės kapitalą į privačias, o taip pat ir į partines kišenes. LEO LT „projektas“ tokią galimybę sudarė maždaug ketvirtadalio valstybinio kapitalo atžvilgiu, „Visuomis“ – viso valstybinio kapitalo atžvilgiu. Vyriausybės nestabdo tai, kad Konstitucija draudžia monopolijas, nes, kaip minėta, oligarchinė sistema Konstitucijos nepaiso.
Šie ir panašūs oligarchiniai „projektai“, K.Čilinsko manymu, provokuoja naujus judėjimus šalia nepartinio demokratinio judėjimo, kuris iš pradžių buvo įsteigtas reaguojant į LEO LT sandorį ir jo pasekmes valstybės biudžetui. Be abejo, kai kurie iš tų naujų judėjimų yra steigiami tik artėjančių rinkimų proga. Tačiau yra ir tokių, kurie bus mažyčiai žingsniai į demokratinės opozicijos formavimą. Tik tuomet, kai ši tikroji opozicija atsiras Seime, turėsime vilčių, kad bus išjudinta oligarchinė sistema ir atkurtas visos Konstitucijos veikimas.
Šaltinis: demokratija.eu