Advokatas K.Čilinskas: „Liūtas“ iškando valstybės biudžete didžiulę skylę, kurios dabar nebegalime užlopyti, kiek beveržtume verslo ir gyventojų diržus!..“

OLYMPUS DIGITAL CAMERAPrincipingas, nuoseklus „LeoLT“ sandorio priešininkas, buvęs Seimo narys, advokatas Kęstutis ČILINSKAS, net ir sulaukęs daugybės visuomeninių organizacijų bei pavienių piliečių raginimų dalyvauti prezidento rinkimuose, deja, neketina kelti savo kandidatūros.
Pasak K.Čilinsko, „vienas žmogus sistemos nekeičia, o Seimas, kaip oligarchinė viršūnė nori, taip ir daro. Norint pasiekti esminių permainų šalies valdyme, būtina sutelkti pilietinę visuomenę. Neseniai įkūrėme nepartinį pilietinį Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ), kuriame dalyvauja įvairių partijų atstovai ir judėjimas turi keletą tikslų. Svarbiausias tikslas –  pripažinti negaliojančiu „Leo LT“ sandorį ir grąžinti į biudžetą pinigus, kad valstybė galėtų ekonomiškai atsigauti. Kitas svarbus JDJ uždavinys – būtina pilietinės visuomenės jėgas ne išbarstyti, o sutelkti demokratijos raidai Lietuvoje. Reikia gelbėti valstybę. Susijungus į pilietinį judėjimą galime pradėti kurti demokratinę valstybę. Dabar Lietuvoje įsitvirtinęs oligarchinis valdymas, kelių žmonių rankose atsidūrė valstybės įstaigos, o piliečiai savo šalies nebevaldo“.
Šiuo metu Lietuvoje, pasak teisininko K.Čilinsko, „apie viską pagalvota ir viskas apskaičiuota  oligarchų. „LeoLT“ projektas – bene stambiausia oligarchinė viršūnė, galinti labai daug finansų skirti politinėms partijoms. Ir todėl partijos žiūri, ką ta oligarchinė viršūnė pasakys ir nuspręs. „LeoLT“ oligarchai kontroliuoja valstybės gyvenimą ir jų nurodymai visu 100 proc. vykdomi iki šiol. Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas yra apraizgyti tos oligarchinės viršūnės, o laisvė duodama tik tiems sprendimams, kurie nesusiję su pagrindiniais ekonominiais interesais“.

– Aiškėja vis daugiau pretendentų, pasiryžusių tapti prezidentais ir „gelbėti“ Lietuvą. Vienas pirmųjų – partijos Tvarka ir teisingumas iškeltas kandidatas V.Mazuronis patikino, kad visi kiti pretendentai yra atsakingi už esamą padėtį Lietuvoje ir todėl jie nesiims vykdyti tokių permainų, kurios šiuo metu būtinos valstybei. Jūsų nuomonė apie keliamus kandidatus bei apie Lietuvai būtinas permainas?
– Apie galimus kandidatus į LR prezidentus, kol kas, nenorėčiau kalbėti, nes nei vienas dar nėra oficialiai  įregistruotas nustatyta tvarka. Palaukime, kol kandidatai bus įregistruoti, tada ir aptarsime.
Nors daug kalbama apie politinių partijų kandidatus į prezidentus, bet man, kaip piliečiui, svarbu, kad būtų iškeltas kandidatas nuo pilietinės visuomenės. Naujai sukurto Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) vienas artimiausių uždavinių – demokratiškai apsvarstyti visuomeninių organizacijų siūlomus kandidatus. Kiekviena pasiūlyta kandidatūra bus svarstoma ir tik po to piliečiai, susirinkę į visuotinį JDJ suvažiavimą, iškels savo kandidatą. Jaučiu žmonių iniciatyvą, jų didelį suinteresuotumą ir ketinimus iškleti nepriklausomą kandidatą. Galbūt mums ir pavyks tai padaryti.
Na, o kalbant apie atsakomybę už esamą kritišką padėtį Lietuvoje, kaip žinote, yra teisinis atsakomybės mechanizmas. Jeigu koks nors pilietis padaro neteisėtus veiksmus, tuomet šis atvejis yra nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka. Visa bėda, kad remiantis įstatymais dabar labai sunku ką nors išspręsti, kadangi teisiniai mechanizmai Lietuvoje, praktiškai, nebeveikia. Kitaip sakant, didelė Konstitucijos dalis mūsų šalyje neveikia. Ir todėl teisinės institucijos, kurios yra atsakingos už tai, kad teisinė atsakomybė būtų taikoma, deja, yra nereiklios tiems kaltininkams, kurie padarė mūsų valstybei labai didelę turtinę žalą ir ženkliai praturtėjo iš Lietuvos valstybės kišenės. Tokie piliečiai pas mus neliečiami matyt todėl, kad labai bijoma juos liesti. Daug kam yra žinomi veikėjai, kurie neteisėtai privatizavo svarbius valstybės objektus, tačiau jokie kaltinimai jiems iki šiol nėra pateikiami. Ir kadangi nėra teisinės atsakomybės, būtina siekti, kad  Lietuvoje būtų  bent pilietinė atsakomybė. Šiuo tikslu piliečiai pastaruoju metu jungiasi į visuomeninį judėjimą JDJ ir mes drauge bandysime traukti pilietinėn atsakomybėn kaltininkus.
Kalbant apie valdininkų atsakomybės konstitucinį aspektą, reikėtų pažymėti, kad už padėtį šalyje visada atsako centrinės valstybinės įstaigos – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, atskiros ministerijos ir taip pat, kas liečia dabartinę finansinę padėtį, bankai. Mes žinome, kad krizė pasaulyje kilo iš neteisėtų finansinių operacijų, iš machinacijų finansiniu kapitalu, kai nedidelis praskolintas kapitaliukas buvo atiduotas mainais į realų ir gan didelį valstybės kapitalą.
Turiu omenyje „LEO“ sandorį. „LeoLT“ projektas yra ypatingas tuo, kad patvirtino dviejų stambių objektų galutinį privatizavimą. Tai yra Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą, kuris iki „LeoLT“ sandorio dar nebuvo užbaigtas, kadangi nebuvo už jį atsiskaityta, ir visų kitų Lietuvos energetikos sistemų privatizavimą už „popieriuką“ apie tariamai esamas turtingas akcijas. Mes aiškiai matome, kad būtent šis antikonstitucinis sandoris, tas oligarchinis „Liūtas“ iškando valstybės biudžete didžiulę skylę, kurios dabar niekaip nebegalime užlopyti, kiek beveržtume verslo ir gyventojų diržus!..
O kas gi už tai yra atsakingas? Aišku, kad atsakingi visi, kurie balsavo už taip vadinamą Atominės elektrinės įstatymą, atsakingi visi Vyriausybės pareigūnai, kurie dalyvavo derantis ir tvirtinant šį sandorį. Anksčiau ar vėliau, šitie asmenys turės būti patraukti civilinėn ir netgi baudžiamojon atsakomybėn, nepaisant to, kad dabar bandoma slėpti „LEO“ sandorio dokumentus!..
Ir iš tikrųjų, dokumentai susiję su „LeoLT“ sandoriu, yra slepiami. Iš Seimo informacinės bazės dingsta daugelis dokumentų, kurie anksčiau buvo pateikti Seimui. Tai rodo, kad „LEO“ sandorio dalyviai gerai supranta, kad jiems gali būti keliama baudžiamoji atsakomybė, todėl ir stengiasi kai kuriuos dokumentus paslėpti. Jau tada, kai „LeoLT“ sandoris buvo sudarinėjamas, apskritai, buvo vengiama pasirašyti dokumentus. Ir kol Seimas nepriėmė AE įstatymo, tol nebuvo pasirašyta nei viena sutartis, nei vienas projektas, jokio žmogaus! Visi susitarimai buvo anoniminiai. Kitaip sakant, Seimas tarytum iš dangaus gavo visus dokumentus ir pačią „LeoLT“ sutartį.
– Ar parlamentinių partijų lyderiai, kurie padėjo prastumti Seime šitą amžiaus aferą „LeoLT“, galėtų būti patraukti teisinėn atsakomybėn?
– Partijoms turėtų būti taikoma politinė atsakomybė ir tų partijų atstovų žmonės neturėtų rinkti į Seimą, bet deja!.. Lietuvoje yra problema, kad žmonės per rinkimus visai nesieja partijų ir jų lyderių veiksmų su tragiška padėtimi valstybėje, su jų dėka patvirtintais neteisėtais sandoriais. Tai yra tarsi du atskiri pasauliai. Rinkimai yra paverčiami spalvingi muge, kurioje partijos išleidžia labai daug pinigų, tuos milijonus litų, gaunamus iš biudžeto ir iš  oligarchų. Milijoninės sumos išleidžiamos vešiesiems ryšiams – žmonėms apmulkinti!..
Pavyzdžiui, jeigu paimtume A.Kubiliaus Vyriausybės „antikrizinį“ planą, taigi jis buvo priimtas iš karto po rinkimų. Akivaizdu, kad šis „antikrizinis“ planas tik dar labiau gilina krizę šalyje ir yra naudingas tik tai oligarchinei viršūnei, kuri, praktiškai, ir kontroliuoja situaciją. Bet prieš rinkimus toks „antikrizinis“ planas niekieno nebuvo paskelbtas, nei viena partija nedeklaravo, kad atliks tokius veiksmus, kuriuos atliko iš kart po rinkimų.
Beje, šios partijos negali pasiteisinti tuo, kad jos nežinojo, kokia yra padėtis valstybėje. Viskas buvo žinoma, kadangi 2009 metų biudžetą patvirtinantis įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas G.Kirkilo Vyriausybės dar spalio mėnesį, tai yra, prieš rinkimus. Ir tame dokumente buvo aiškiai matyti „LEO“ sandoriu šalies biudžete „iškąsta“ didelė skylė. Todėl politikai, kurie po rinkimų vėl sugrįžo į Seimą, aiškiai matė tą biudžetą ir yra atsakingi už priimamus sprendimus. Beje, to negalime pasakyti apie A.Valinsko partijos atstovus, nes iš tikrųjų jie net neegzistavo ir nėra pakankamai kvalifikuoti, kad susipažintų su Seimo įstatymais ir projektais. Tačiau visi kiti politikai, be abejo, turėjo galimybę biudžeto projektą matyti ir su juo susipažinti.
Dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių pasiteisinimas, kad jie nežinojo, kokia yra reali padėtis šalyje prieš rinkimus, o po rinkimų staiga sužinojo ir todėl priėmė „antikrizinį“ planą, yra melagingas. Ir nors visų partijų lyderiams, Seimo nariams, buvo aišku prieš rinkimus, kad jau prasidėjusi ekonominė-finansinė krizė, tačiau rinkimų programose nebuvo nei vieno žodžio apie tas priemones, kurios dabar yra nukreiptos prieš gyventojus ir verslą. Jau vien todėl įvykę Seimo rinkimai negali būti laikomi demokratiškais ir teisingais, nes jie buvo apgaulingi! Rinkėjams nebuvo pasakyta, kad bus taikomos tokios „antikrizinės“ priemonės.
Gyventojai balsavo už labai patrauklias programas, kuriose buvo sakoma, kad bus dar daugiau pinigų biudžete, kad bus suteikiama didelė socialinė parama, mažinami mokesčiai, tačiau iš kart  po rinkimų mes pamatėme, kad viskas atvirkščiai, nei buvo žadėta. Ir todėl įvykę Seimo rinkimai – apgaulingi, neteisingi! Juk pagal tarptautinius standartus, rinkimai turėtų būti teisingi, negalima žmonių apgaudinėti.
– Viename interviu „Laisvam laikraščiui“ A.Račas užsiminė, kad Lietuvoje niekas nepasikeis, kol aukštas valdininkas ar žinomas politikas už korupcinius sandėrius ir padarytus nusikaltimus valstybei nesės į kalėjimą. Nejau „LeoLT“ aferos atveju tokie politikai, kaip ekspremjeras G.Kirkilas ir buvęs ūkio ministras V.Navickas, gali „atsipirkti“ vien tik politine atsakomybe, juolab, kad Lietuvai „LEO“ sandoriu buvo padaryta milijardinė žala, visa šalis pastūmėta į krizę ir dabar tampa lyg elgeta, ieškančią svetur išmaldos?
– Be abejo, pagal Baudžiamąjį kodeksą, pareigūnai, tame tarpe ir politikai, atsako už piktnaudžiavimą savo pareigomis. O piktnaudžiavimu laikomas tarnybinės padėties toks naudojimas, kai padaroma žala valstybei. Baudžiamoji atsakomybė šiuo konkrečiu atveju tikrai turėtų kilti ir visi, kurie dalyvavo „LeoLT“ sandoryje, tai puikiai supranta. Ir todėl daug šio sandorio dokumentų dabar jau yra paslėpta.
Kita vertus, šiuo atveju reikėtų įvardinti ir daugelio institucijų teisinę atsakomybę. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės atsakomybė, kad nesidomėjo, kaip buvo įkainuotas valstybės turtas „LeoLT“ sandorio metu, STT pareigūnų atsakomybė, kad „nematė“ šio sandorio korupcinio pobūdžio, Konkurencijos tarybos atsakomybė, kad išsisukinėjo nuo išvados, kad „LeoLT“ yra aiškiai konkurencijos įstatymą pažeidžiantis sandoris.
Žodžiu, visi atsakingi už šį sandorį valdininkai vengė padėti parašus, visi buvo kažkur išsibėgioję, tačiau aplaidumas darbe, taip pat, sukelia baudžiamą atsakomybę. Ir kadangi „LeoLT“ sandorio atžvilgiu visi atsakingi, aukšti valdininkai nevykdė savo pareigų, todėl visa Lietuvos valstybės institucijų viršūnė yra suinteresuota šį sandorį apginti. Todėl dabar iškilo rimta ekonominė-politinė problema mūsų valstybėje ir tik nuo daugumos piliečių vieningai sutelktos ir pareikštos valios priklausys, ar „LeoLT“ sandoris bus panaikintas, pripažintas negaliojančiu, grąžintas valstybei milijardinis kapitalas ir iš jo gaunamas pelnas, kad būtų galima susidariusią skylę biudžete ne tik užkimšti, bet atsirastų pakankamai lėšų naujiems energetikos projektams įgyvendinti.
– Išsiaiškinome, ką reikėtų daryti, kad „LeoLT“ aferos kaltininkai būtų įvardinti, nubausti, o pats sandoris panaikintas, tačiau pažvelkime į tai, kas šiuo metu faktiškai yra daroma? A.Kubilius įsteigė Energetikos ministeriją, kuri atseit „nusitaikė į „LeoLT“. Paskirtasis energetikos ministras A.Sekmokas kalba apie tai, kad „LeoLT“ valdyboje ir atstovų taryboje, stebinčioje „Liūto“ veiklą, būtų daugiau valstybės pareigūnų ir panašiai. Ar toks kelias, siekiant nukenksminti oligarchinį „LEO“, gali būti konstruktyvus ir vaisingas?
– Naujos ministerijos atsiradimą aš vertinu, kaip poveikį mūsų pilietinei visuomenei ir Konstituciniam teismui, kad nėra ko naikinti „LeoLT“ sandorio, nėra ko grąžinti į šalies biudžetą 8 milijardų, padovanotų saujelei oligarchų, nėra ko grąžinti valstybei pelno, gaunamo iš elektros sistemų, bet sakoma, kad reikia tik  geriau kontroliuoti tuos, kurie tą milijardinį pelną savinasi. Manau, visa tai tėra eilinė apgaulė. Lygiai taip buvo apgaudinėjama Lietuvos visuomenė, kad vos tik bus įsteigta bendrovė „LeoLT“, tuoj pat bus pradėta statyti nauja Atominė elektrinė ir tai bus daroma už privačių „Maximos“ savininkų milijardus, nes todėl jiems ir buvo veltui atiduotas daug milijardų vertės energetikos kapitalas. Ta pati apgaulė tęsiasi ir dabar, nieko daugiau čia nėra!.. „LeoLT“ sandorio nepanaikinus, tie paimti milijardai išlieka privačiose rankose, jie negrąžinami valstybei! Ir todėl visi A.Kubiliaus Vyriausybės veiksmai tėra tiktai to sandorio maskavimas ir tolimesnis „Liūto“ snukučio pudravimas.
O juk tą patį dabartinis premjeras A.Kubilius darė ir pernai, būdamas Seimo nariu, kai „LEO“ sandoris buvo priiminėjamas. Konservatorių lyderis A.Kubilius visą laikė siūlė, kad nereikia skaidriai parduoti valstybei priklausančią energetikos dalį, bet ragino ją atiduoti privatiems savininkams, ir po rinkimų jis teigia, kad tereikia „papudruoti nosį Liūtui“. Visą laiką būdavo tik tokie A.Kubiliaus pasiūlymai, kurie iki šiol tęsiami. Tokia Vyriausybės vadovo taktika – nieko naujo, kadangi, nepanaikinus antikonstitucinio „LeoLT“ sandorio, niekas iš esmės nepasikeis.
– O jeigu „LeoLT“ veiklą stebės ženkliai daugiau Vyriausybės atstovų, nei buvo iki šiol, ar net ir tada negalime tikėtis pozityvių permainų šios bendrovės veikloje?
– Vyriausybės paskirti žmonės galės stebėti, kaip privatūs savininkai pasiima savo dalį, kuri yra nustatyta pačiu „LeoLT“ sandoriu, kurio nepanaikinus ta dalis neišnyksta. Gali kas nori stebėti ir pamatyti, kaip tie pinigai į privačią kišenę įsikišami. Ir jeigu tai yra didelis malonumas energetikos ministrui A.Sekmokui, tai jis gali suorganizuoti tokį stebėjimą. Tik nepamirškime, kad Energetikos ministerija mokesčių mokėtojams kainuoja net 700 milijonų litų per metus. Ir vien dėl to, kad „papudruotume Liūtui nosį“ ir stebėtume, kaip privatūs savininkai pasiima savo dalį, tai per didelė kaina Lietuvos valstybei.
– Neseniai susikūręs Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ), regis, sukėlė nemenką entuziazmą  mūsų pilietinėje visuomenėje. JDJ organizacinio komiteto nariai gauna daug prašymų prisijungti prie judėjimo, kurio svarbiausi tikslai – suvienyti ir stiprinti Lietuvoje atvirą, darnią pilietinę visuomenę bei panaikinti teisines, politines ir ekonomines sąlygas korupcinio, oligarchinio valdymo egzistavimui. Ir, vis dėlto, ar pavyks šiam visuomeniniam judėjimui realizuoti svarbiausius programinius siekius?
– Vertinant objektyviai, manau, kad bus labai sunku visa tai įgyvendinti. Taip yra todėl, kad mūsų suskaldyta, dažnai klaidinama, dezinformuota visuomenė, kol kas, vis dar neatranda aiškių motyvų vienytis. Žinau, kad bus labai sunku siekti esminių permainų, tačiau, kita vertus, niekad anksčiau nebuvo tiek daug stiprių impulsų iš visuomeninių organizacijų, kaip yra dabar. Todėl aš turiu didelę viltį, kad prasidėję procesai nesustos ir įgaus pagreitį. Sąjūdis buvo judėjimas, nukreiptas į išsivadavimą iš išorinės priespaudos, na, o mes bandysime išsivaduoti iš vidinės priespaudos, iš nedemokratinio, oligarchinio šalies valdymo.

1. Teisininkas Kęstutis Čilinskas: „Nors valstybės padėtis nelengva, bet ekonominė krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį „LeoLT“ sandorį. Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, šalies įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą bei kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną. Tokiu būdu ne tik būtų pašalinta pagrindinė krizės priežastis, bet ir nebereikėtų tautai “veržti diržų” abejotino teisėtumo “antikrizinėmis” priemonėmis“.

2. Pilietinės visuomenės advokatas Kęstutis Čilinskas: „Kadangi „LeoLT“ sandorio atžvilgiu visi atsakingi, aukšti valdininkai nevykdė savo pareigų, todėl visa Lietuvos valstybės institucijų viršūnė yra suinteresuota šį sandorį apginti. Todėl dabar iškilo rimta ekonominė-politinė problema mūsų valstybėje ir tik nuo daugumos piliečių vieningai sutelktos ir pareikštos valios priklausys, ar „LeoLT“ sandoris bus panaikintas, pripažintas negaliojančiu, grąžintas valstybei milijardinis kapitalas ir iš jo gaunamas pelnas, kad būtų galima susidariusią skylę biudžete ne tik užkimšti, bet atsirastų pakankamai lėšų naujiems energetikos projektams įgyvendinti.“

3. Kęstutis Čilinskas: „Dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių pasiteisinimas, kad jie nežinojo, kokia yra reali padėtis šalyje prieš rinkimus, o po rinkimų staiga sužinojo ir todėl priėmė „antikrizinį“ planą, yra melagingas. Ir nors visų partijų lyderiams, Seimo nariams, buvo aišku prieš rinkimus, kad jau prasidėjusi ekonominė-finansinė krizė, tačiau rinkimų programose nebuvo nei vieno žodžio apie tas priemones, kurios dabar yra nukreiptos prieš gyventojus ir verslą. Jau vien todėl įvykę Seimo rinkimai negali būti laikomi demokratiškais ir teisingais, nes jie buvo apgaulingi! Rinkėjams nebuvo pasakyta, kad bus taikomos tokios „antikrizinės“ priemonės“.

Piliečių nuomonė apie oligarchinį sandorį „LeoLT“:

Geresnės komedijos nereikia:) Turtingiausi Lietuvos žmonės – oligarchai – jiems pavaldus Seimas ir Vyriausybė priiminėja tik oligarchams patogius įstatymus, o pinigų investuoti naujos AE ir elektros tiltų statybai  nereikia. Saujelės oligarchų pareiga, būtent, pareiga – siekti pelno perpardavinėjant elektros energiją. Kadangi 8 milijardų vertės turtas „Maximai“ atiduotas veltui, visa Lietuvėlė dabar skursta, bandydama užlopyti šitą oligarchų iškąstą  skylę šalies biudžete. O jie dar vargšais apsimeta, atleidinėja patyrusius darbuotojus, specialistus ir priima savus!..
Tas jų pinigų taupymas vien tik akių dūmimas. Vadovaujant G.Mažeikai iš RST buvo atleidžiami žmonės, net nesigilinant, kas kokius darbus dirbo. Žmonės buvo išmesti iš darbo, o vietoj jų buvo priimti nauji, be abejo, tik savi, su skambiais etatų pavadinimais ir įspūdingais atlyginimais. Ir nereikia sekti pasakų apie taupymą. Tokie žmonės niekada nedaro nieko be naudos sau, nes jie neturi nei sąžinės ,nei atsakomybės, nei padorumo.

Korupcines sutartis gali panaikinti teismas be jokių kompensacijų tiems aferistams. Normaliame teisme jie galvotų ne apie kompensacijas, bet kaip išvengti 10 metų kalėjimo!..

Nedelsiant panaikinti LEO! Šis kirkilinis darinys didžiausias Lietuvos ekonomikos VĖŽYS. Šis eilinis pinigų plovimo piramidės darinys turėtų būt išardytas kuo greičiau. Dar pasauly tokių šposų nebuvo, kai energetika patenka į eilinių prekybininkų ir bankininkų įtaką. Jie tik pozuodami eilę metų plauna n milijardų ir nėra net elementarių elektros jungčių į Vakarus įrengimo darbų, kas prie normalios vadybos jau būtų seniai padaryta!.. Kitaip sakant, tyčiojas sauja veikėjų per šį parazitinį dirbtinį darinį ir žiūri visi rimtais veidais, kaip valstybei šie mauna paskutines kelnes!..

Taip paprasta, kad net graudu. „Lietuvos energijos“ pagrindinis akcininkas valstybė, o pati įmonė yra LEO dukterinė. Parduos pastatą, o gautas pelnas nueina į LEO, nes ji yra kontroliuojanti. Ir taip už valstybės turtą gautas pelnas išdalinamas LEO akcininkams, kur 38 procentai akcijų priklauso Vilniaus prekybai. Pasidalins dividendus, ir viskas teisėta. Sveikinu su dar viena valstybės turto išplovimo schema. Šiandien, Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo dieną tikrai „gera“ žinia. Su šventėm, brangieji!..

„Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc. Lietuvos gyventojų, kurie nė nenutuokia, kad kaskart spragtelėję jungiklį įjungia ne tik televizorių ar arbatinuką, bet ir erkių klaną, akimirksniu pradedantį iš tautos siurbti jos finansus“, – rašo „Lietuvos žinios“.

Tarnaudama prekybininkų, pasivadinusių nacionaline elektros energetikos bendrove „Leo LT“, interesams G.Kirkilo Vyriausybė, balsuojant Seimui (taigi ir buvusiai opozicijai), priėmė tokius įstatymų pakeitimus, kad šis klanas gautų tiek pelno, kiek sugeba apžioti.
Lietuvoje manoma, jog pagrindinis akcinės bendrovės tikslas yra pelnas. Tačiau kituose kraštuose taip nėra. Jeigu kompanija kontroliuoja tas sritis, kurios yra valstybės interesas, taip pat ir energetiką, jos svarbiausias uždavinys – garantuoti elektros tiekimą. Pavyzdžiui, Danijoje šalies energetiką valdanti bendrovė, tokia kaip „Lietuvos energija“, apskritai savo veikloje nenumato jokio pelno – jis nulinis.

1. Teisininko Kęstučio ČILINSKO teigimu, jam dar būnant Seimo nariu, dabartinis Vyriausybės vadovas A.Kubilius įtikinėjo, kad būtina nacionalinį kapitalą atiduoti „Maxima“ savininkų dešimtukui, nes jie turi daug pinigų ir manais už gautą valstybinį kapitalą pastatys naują Atominę elektrinę.  Apie panašius tariamus dešimtuko pažadus nurodė savo pranešime spaudai ir prezidentas V.Adamkus, „skaudančia širdimi“ pasirašydamas įstatymą. Tačiau po to tapo aišku, kad valstybė turi ieškoti lėšų ir AE, ir jungčių statybai, o privati UAB tapo nacionalinės energetikos kapitalo savininku ir ima iš jo pelną, kuris anksčiau priklausė valstybei. Kad UAB savininkai gautų didesnį pelną, padidintos elektros tiekimo kainos ir yra uždrausta keisti ES teisės neatitinkančią kainų nustatymo metodiką.

2. Advokatas Kęstutis ČILINSKAS savo kandidatūros į prezidentus apsisprendė nekelti: „Bėda ta, kad kai kurie žmonės netiki, kad aš tikrai nekandidatuosiu, bet čia jau kita problema. Viduje nejaučiu noro būti prezidentu ir man šis postas visai nerūpi. Noriu dabar būti su pilietine visuomene, o į prezidento kėdę sėsti nenoriu. Žmonės galvoja, kad atsisėdęs į prezidento kėdę gali kažką padaryti, bet aš blaiviai vertinu prezidento galias. Kaip savo profesijos atstovas, jaučiuosi labiau reikalingas pilietinei visuomenei, nes čia trūksta profesionalių teisininkų“, – sako K.Čilinskas.

P.S.
Jei Konstitucinis Teismas nuspręstų, kad kai kurie Atominės elektrinės įstatymo, pagal kurį sukurtas „LeoLT“, punktai prieštarauja Konstitucijai, Vyriausybė gali imtis išformuoti įmonę. Tačiau norint priimti tokį sprendimą turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai akcininkų. Valstybė turi tik 61,7% akcijų. „NDX energija“ – 38,3%. Taigi be „Maximos“ šeimininkų palaiminimo nacionalinio investuotojo išformuoti neįmanoma.
„Akcininkų sutartis ir įstatai tokie, kad viskas vis tiek priklauso nuo privačių akcininkų. Tad bendrovės skaidymas bus toks, kokio nori privatūs savininkai. Apie viską pagalvota“, – sako vienas aršiausių LEO LT oponentų advokatas Kęstutis Čilinskas.
Jo teigimu, „NDX Energija“ iš LEO LT skaidymo gali laimėti dar daugiau nei laimėjo iš įmonės kūrimo. „Privatūs savininkai bus suinteresuoti tokiu skaidymu, pagal kurį jiems pereis pajamingoji dalis, o valstybei – įsipareigojimai, skolos ir nuostolingoji dalis. Bet koks kapitalas įskaitant visas elektros jungtis su užsieniu, visi žemės sklypai, ant kurių stovi valstybės įstaigų kontroliuojami pastatai, susiję su elektros sistemomis. Automatiškai 38,3% šio turto be jokios privatizacijos atitenka privačiam kapitalui“, – teigia K.Čilinskas.
Be to, pasak advokato, išformavimui buvo iš anksto pasirengta priimant Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, pagal kurias vykstant įmonių skaidymui nereikia skelbti, koks turtas kam priklauso, kas kam atitenka skaidant, kiek kas kainuoja.

Juozas Ivanauskas

Šaltinis: laisvaslaikrastis.lt


Įrašas paskelbtas temoje POZICIJA, Prieš LEO LT. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *