-Ar Jums, teisininkui, įsijungusiam į demokratinį judėjimą, nepasirodė, kad minint Konstitucijos dieną yra daug nusivylimo konstitucine demokratija?
Taip, nemažai nusivylusiųjų ir apie Konstituciją jie kalba kaip apie sugedusią dovanų skrynelę. Ji neduoda tų garantijų, kurios įrašytos Konstitucijos straipsniuose.
-Ar žmonės nepagrįstai galvoja, kad referendume priėmę Konstituciją, jie turi laukti, kol šiame pagrindiniame teisės akte nustatytos garantijos, teisės ir laisvės ims veikti?
Deja, Konstitucija nėra savaime veikiantis mechanizmas. Ji duoda tas garantijas, jei dauguma visuomenės aktyviai jų siekia ir žiūri į konstitucinę demokratija kaip į kelią, kuriuo reikia nuolat eiti, raunant kelią pastojančius neteisėtumo ir tamsumo brūzgynus.
– Kodėl Lietuvoje taip susiklostė, kad norinčių eiti tuo sunkiu keliu yra labai nedaug?
Dar daug baimės likusios iš sovietinių laikų, o dabartinė valdžia tą baimę palaiko. Mitingus ir kalbas, skirtas Konstitucinių vertybių įgyvendinimui valdantieji politikai dažnai vadina antivalstybine veikla. Ir priešingai, valdžios antikonstituciniai sprendimai dėl pensijų ir kitų išmokų mažinimo, laikomi teisėtais. Seimo nariai K.Uoka ir P. Gražulis net fizinę jėgą naudojo, kovodami prieš konstitucinę susirinkimų teisę. Ir Seimas, nepaisydamas Konstitucijos, vietoje teismo nusprendžia, kad šie Seimo nariai yra nekalti.
Visa tai – kliudantys „brūzgynai” kelyje į konstitucinę demokratiją.
– Bet daugumai žmonių tos kliūtys ir pati Konstitucija bei demokratija nerūpi. Dažnai pažeidėjai net palaikomi, pavyzdžiui, V.Uspaskich ir kiti jo partijos atstovai, jei spręstume pagal visuomenės apklausas, yra laikomi patikimais, nors jų atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla !?
-Manoma, kad materialinė gerovė yra svarbiau už teisę ir demokratiją. Ir kol kas visuomenė nesuvokia, kad jei politikai padaro finansinius nusikaltimus prieš valstybę, tai dėl to materialiai nukenčia kiekvienas pilietis. Dar nesuprantama, kad daugumos žmonių materialinė gerovė valstybėje priklauso nuo to, kiek valstybėje veikia teisės ir demokratijos principai. Lietuvoje tuos principus pamynė oligarchinis valdymas.
– Kaip konkrečiai tai pasireiškia?
Visuomenė nušalinta nuo svarbiausių klausimų sprendimo, ypač tų, kurie susiję su milijardinės vertės valstybinio kapitalo panaudojimu. Oligarchinė viršūnė ciniškai sudarinėja korupcinius sandorius, kurie skurdina valstybę. LEO sandoris, „restitucinė sutartis” – tai pavyzdžiai, įrodantys, kad, nuo viešą interesą liečiančių klausimų sprendimo nušalinus visuomenę, valstybė ne tik patiria didžiulius finansinius nuostolius, bet ir ilgam sustabdomas būtinų energetinių projektų vystymas ir dėl to verslui ir gyventojams brangsta energija.
Pagaliau, jei Seimo nariai, pažeisdami Konstituciją, lyg nekaltai dalyvauja TV šou verslo projektuose – ir tuomet visuomenė nukenčia materialiai, nes užsiėmę pramogų verslo veikla, Seimo nariai nebekontroliuoja Vyriausybės ir toji netrukdomai sudarinėja jau minėtus nuostolingus sandorius.
Spaudai parengė Edita Milaševičiūtė